Aš nežinau, tai, ką parašysiu, kas netiki, gali priimti kaip
krikščioniškos kultūros faktus, o kas tiki, tam tikrai bus naudinga
papildyti žinias, nes krikščionys, ypač katalikai, pasižymi  savo
tikėjimo neišmanymu ir iškilus kokiai situacijai, nemoka jo
argumentuotai apginti. Šventrašty tik Mato ir Luko evangelijos (apie 75 -
80 m.) kalba apie Jėzaus gimimo aplinkybes. Pagal abudu evangelistus,
Marija sutiko, kad Jėzus joje būtų pradėtas Šv. Dvasios veikimu, ji
aplanko Elzbietą ir ten sukuria garsųjį Magnificat (šlovinimo giesmę):
Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo
Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo
dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man
Visagalis, ir šventas yra jo vardas! Jis maloningas iš kartos į kartą
tiems, kurie jo klauso. Viso neberašau, yra Biblija.lt (Lk 1, 46-55).
Jėzus gimė Betliejuje, aštuntą dieną buvo apipjaustytas, o
keturiasdešimtą paaukotas Jeruzalės šventykloje. Bažnyčios tėvai ir
viduramžių teologai dar neturėjo atskiro mokymo apie Mariją sutraukę
į vieną visumą (mariologiją). Sistemingai ir plačiai apie mariologiją
yra dėstęs Suarezas, šv. Petras Kanizijus ir kt. Apie mariologijos
principų dėsnius praleidžiu. T. p. tai, kodėl Marija yra žmogaus
Jėzaus motina, kodėl Dievo gimdytoja ir Motina. Ankstyvojoj
krikščionybėj buvo karštų ginčų dėl to. Vieni (pvz., Nestorijus)
tvirtino, kad ji vadintina tik Christotokos (Kristaus gimdytoja), bet jokiu
būdu ne Theotokos, Dievo gimdytoja. Beje, tebesiginčijama iki šiolei. II
a., dar nevartodami Dievo gimdytojos termino, dieviškosios motinystės
tiesą skelbia Justinas, Ireniejus, Tertulijonas: "Kaip dar negimęs iš
mergelės galėjo turėti Tėvą be žmogiškos motinos, taip gimęs iš
mergelės galėjo turėti žmogišką motiną be žmogiško tėvo". Na ir
vėliau (III - IV a.) dieviškosios motinystės terminas vis labiau
plėtojamas (Origenas, Petras Aleksandrietis, Atanazas, Bazilijus,
Grigalius Nazianzietis ir kt.). Šv. Justinas ir Ireniejus Marijos
sutikimą laiko atsveriančiu Ievos neklusnumą. Šv. Efremas stebisi, kad
angelas laukė Marijos žodžių ir kad ji galėjo atsisakyti. Marija
pradėjo Sūnų Dievo Meilės - Šv. Dvasios veikimu ir buvo kupina Jos
malonių, dėl to yra vadinama Šv. Dvasios Sužadėtine, šventove,
buveine, padangte ir pan. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20094