Tiek to, sulaužysiu pažadą tęsinį rašyti kitais metais, nes pats noriu sugrįžti ten, kur man buvo gera ir įdomu. Kaip jau minėjau iš Hastingso miesto nuvykome į Hastings Abby. Mašiną pasistatėme apmokamoje aikštelėje prie pat buvusio vienuolyno, dabar muziejaus pastato. Jei yra dar nebuvusių ten ir nežinančių, o norinčių sužinoti ar galinčių išklausyti, tai trumpai papasakosiu kas ir kaip, o kiti gali vertikaliai perskaityti. Tas senovinis vienuolynas buvo pastatytas Anglijos užkariautojo normano Wiljamso įsakymu,paminėti 1066 metų pergalę prieš Anglo-saksų tuometinį karalių Haroldą. Normanai atplaukė laivais iš Prancūzijos . Labai nedideliame plote susikovė dvi kariuomenės. Anglai išsirikiavo ant kalniuko ir gynėsi ilgakočiais kirviais, šaudė iš lankų. Normanai be pėstininkų turėjo dar ir raitelius. Anglai-tik pėstininkus. Su arkliais jie tik atvyko į mūšio vietą ir kovėsi pėsti. Normanams niekaip nepavyko įveikti anglų pėstininkų gynybos, todėl sugalvojo gudrybę. Wiljamsas liepė apsimesti, kad jie pradeda trauktis, ką ir padarė. Anglų priešakinis būrys puolė vytis, bet Wiljamso kariai apsisukę, apsupo atsiskyrusius nuo kitų, karius ir juos sunaikino. Tada puolė likusius ir juos taip pat patvarkė. Kovoje žuvo ir pats anglų karalius Haroldas. Vieni aiškina, kad strėlė pataikė jam į akį, kiti- kad žuvo kovoje nuo kardo. Taip baigėsi anglo-saksų viešpatavimas,prasidėjo normanų, nes Wiljamsas atėmė dvarus, turtus, titulus ir jais apdovanojo saviškius. Kaip greitai galima aukštai iškilus žemai kristi...Laikoma, kad karingi normanai padėjo Anglijai įsigalėti visame pasaulyje. Panašiai ir lietuviai Saulės, Žalgirio mūšiuose panaudoję apgaulingo atsitraukimo taktiką laimėjo abu svarbius mūšius. Apžiūrėję mūšio vietą, vienuolyno pastatus nuėjome į miestelio pabą, kur vyrai išgėrė alaus, Jurga-tarę vyno, o aš -sulčių. Grįžus, mes palaukėme, kol Michaelis sumokėjo už aikštelę, šlagbaumas pasikėlė ir jis išvažiavo į gatvę. Jo draugas, neaišku dėl ko, staiga atsistojo po pakilusiu šlagbaumu. Taip ir nesupratau ką jis ten atsistojęs laukė. Netikėtai šlagbaumas staigiai nusileido ir gerokai trenkė jam per galvą.Be komentarų. Patylėsiu. Jurga puolė pridėti kažką šalto, berods butelį su vandeniu. Michaelis labai geras vairuotojas, tai gan greitai parlėkėme namo. Vietomis jis važiavo 90 mylių per valandą greičiu, vietomis 40, nes reikėjo pravažiuoti kalną, kur buvo labai siauras kelias, vos mašinos galėjo prasilenkti. Sugrįžus jau buvo laikas vakarieniauti. Kaip visada daržovės, iš Hastingso atsivežti moliuskai(hmm...) ir sausas vynas.Jurga atnešė parodyti savo augintinę-Venis fly trappe? Su Michaeliu ją atydžiai apžiūrėjome- visos burnos buvo prasižiojusios. Michaelis pasakė, kad jos tikriausiai yra alkanos ir nori valgyti. Aš pasiūliau duoti saliami. Nors Jurga labai abejojo, bet mums šis sumanymas patiko ir į dvi burneles įkišome po gabaliuką. Burnelės kaip mat užsičiaupė. Likome patenkinti, kad pamaitinome alkstantį kaip šv.Raštas liepia. Deja, ne visi geri norai gerai baigiasi. Sekančią dieną Jurga iš interneto atsispausdino instrukciją, kuri sako , kad negalima šerti karbonadais. Akurat, po kelių dienų burnelės nusibaigė. Tačiau liko kitos. Po vakarienės man buvo įteikta dovana- tie patys man labai Hastingse patikę vamzdeliniai kurantai. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20094