Neseniai Pipas prapliupo luoti, o netrukus pasigirdo nedrąsus barbenimas.
Išėjau lankan-stovi dėdukas ir moteriškė. Dėdukas, pasisakė, kad yra
vilnietis , jam 86 metai, bet gal meluoja, nes atrodo jaunesnis, nes
energingas, guvus, sveikut sveikutėlis,o neaiškaus amžiaus nepražilusi
moteris-lenkė iš Krokuvos. Ji norinti aplankyti vietas, kur prieš karą
lankėsi būdama megaitė vasaros metu. Ji kalbėjo lenkiškai, bet savo
nuostabai beveik viską supratau. Jiems išvykus suabejojau, ar tik ji
nekalbėjo rusiškai? Nueidamas dėdukas pasisakė savo pavardę, kurią
tą pačią sekundę pamiršau, tad turėjau ir aš prisistatyti. Išeidami
jie man padėkojo už suteiktą informaciją , ir dėdukas, mano gan
dideliai nuostabai pasakė pasakysiąs paslaptį. Klausiamai sužiūrau į
jį- kokios dar čia paslaptys gali būti. Jis priėjo arčiau ir negarsiai
pasakė:-Visi, turintys kaip mano pavardę yra totorių kilmės-. Ir nuėjo
pavymui bobutės. Aš nieko nepasakiau, tik sumirksėjau akimis. Štai,
kadėl aš taip prisimerkiu saulei skaičiai šviečiant.Totorio kraujas,
genai. Gal, sakau stoti į totorių bendruomenę ir priimti islamo
tikėjimą? kaip manote?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20094