aš turiu savo nekilmingų tėvų ir senelių laiškų, o mano vaikams tai jau gili istorija.

bendrapavardžiai nebūtinai turi būti giminės, nes tai laikais, kai buvo kuriamos pavardės, jų kūrimui buvo taikomi tam tikri 
principai. Tad tą pačią pavardę laisvai galėjo gauti visai ne giminės

"Aras" <nera_cijunas@gmail.com> wrote in message news:igp4dq$al3$1@trimpas.omnitel.net...
> Matai, tik kilmingesni galėjo sau leisti turėti popieriaus laiškams rašyti. Ir tik šviesesnio proto žmogeliai galėjo perdavinėti 
> iš kartos į kartą pasakojimus apie protėvius, kol kuris nors vaikaitis jau sugebėjo visa tai aprašyti. O reikia nepamiršti, kad 
> buvo laikotarpis, kai šitie dalykai buvo netoleruotini. Tas taipogi prisidėjo prie informacijos nykimo. Sako, kad įprastai žmogus 
> žino maždaug tris kartas iki savęs. Tuo domintis ir turint iš kur pasisemti žinių galima ir daugiau atsiminti. Iš kitos pusės, 
> turint literatūrinį polėkį bei šiek tiek kultūrinės istorijos žinių ir žinant vieną kitą faktą apie žmogų bei gyvenamą vietovę net 
> ir iš tų metrikų galima gražių apsakymų ir pačiam prikurti. Svarbu, kad nesipyktum kardinaliai su menama ano meto tikrove.
> O apie spalvotą kraują, tai ką aš žinau, mano tikslas buvo išsiaiškinti ar visi Lietuvos bendrapavardžiai galėtų būti giminės. 
> Pamažu aiškėja, kad taip... Bajorystė manęs nedomina - koks iš manęs bajoras, jeigu mano penktos kartos protėvis lyg ir buvo juo, 
> o likusios 4 kartos plius seneliai plius tėvai ir mano karta jau tik valstiečiai! Seniai tas kraujas "perpiltas", atmieštas ir yra 
> grynai raudonas, kai nespirituotas :-)
>