ačiū už informaciją. Anūkė gimusi būtent ten, jai per 50 metų, bet aš iš pradžių pasiklausiu jos, ar ji nori į tai gilintis. Jei taip, kreipsimės į Tave asmeniškai. "Daiva D." <ddaiva@gmail.com> wrote in message news:ignboh$r7m$1@trimpas.omnitel.net... > "ALORA" <alora@griauztas.cool> wrote in message news:ign3f6$ijb$1@trimpas.omnitel.net... >> 13 brolių juodvarniais lakstančių :) CH vietoj K pavardėj atsirado, kai ruskiai išdavė laikinus dokumentus rusų kalba, o paskui >> jie >> vėl buvo registruojami dviem kalbom. Kadangi rusiška k ir x gan panašios, kažkoks raštininkas ir įpaišė ch. > > iki I pasaulinio karo visi dokumentai buvo rašomi rusų kalba (o Kuršėnų bažnyčioje kažkodėl iki pat 1920 metų). Aleknavičių > pavardė buvo rašoma Олехнович arba Алехнович. Vėliau, sulietuvinus, vietoj "ch" atsirado "k", o rašyba nusistovėjo ne iš karto. Į > tokius smulkius pavardžių neatikimus apskritai neverta net gilintis, jie ničnieko nereiškia. > Maždaug iki 19 a. vidurio dokumentai buvo rašomi lenkiškai, o 19 a. pradžioje, ir dar anksčiau, nuo pat pradžių kai jie buvo > pradėti rašyti - lotyniškai, naudojant lenkiškas pavardžių formas. Tik retais atvejais mergautinės moterų pavardės buvo rašomos su > priesaga -ayte. > >> Reiks vienintelę likusią jos anūkę ar proanūkę pasigaut ir pakamantinėt, kas ten ir kaip su Veronika buvo. > > O kokiais metais ji pati gimė? Jei iki karo - tai kur, kada krikštyta, koks vardas ir mergautinė pavardė? >> >> bet tipo nesantuokiniai vaikai bažnyčioje registruojami buvo? Ar buvo dar kokia CM institucija? >> > Civilinė registracija pagal vokiečių pavyzdį buvo tik Klaipėdos krašte. Visur kitur - tik bažnytinė. Nesantuokinių vaikų visais > laikais buvo daug, visi jie registruoti lygiai taip pat kaip ir gimę santuokoje.