Matai, tik kilmingesni galėjo sau leisti turėti popieriaus laiškams rašyti. Ir tik šviesesnio proto žmogeliai galėjo perdavinėti iš kartos į kartą pasakojimus apie protėvius, kol kuris nors vaikaitis jau sugebėjo visa tai aprašyti. O reikia nepamiršti, kad buvo laikotarpis, kai šitie dalykai buvo netoleruotini. Tas taipogi prisidėjo prie informacijos nykimo. Sako, kad įprastai žmogus žino maždaug tris kartas iki savęs. Tuo domintis ir turint iš kur pasisemti žinių galima ir daugiau atsiminti. Iš kitos pusės, turint literatūrinį polėkį bei šiek tiek kultūrinės istorijos žinių ir žinant vieną kitą faktą apie žmogų bei gyvenamą vietovę net ir iš tų metrikų galima gražių apsakymų ir pačiam prikurti. Svarbu, kad nesipyktum kardinaliai su menama ano meto tikrove. O apie spalvotą kraują, tai ką aš žinau, mano tikslas buvo išsiaiškinti ar visi Lietuvos bendrapavardžiai galėtų būti giminės. Pamažu aiškėja, kad taip... Bajorystė manęs nedomina - koks iš manęs bajoras, jeigu mano penktos kartos protėvis lyg ir buvo juo, o likusios 4 kartos plius seneliai plius tėvai ir mano karta jau tik valstiečiai! Seniai tas kraujas "perpiltas", atmieštas ir yra grynai raudonas, kai nespirituotas :-) "ALORA" <alora@griauztas.cool> wrote in message news:igp29s$6vi$1@trimpas.omnitel.net... > mano mamos vyras daugiau nei pusę metų archyve tupėjo ir taikydamas įvairius dešifravimo ir enkodingo metodus kažkokius bajorus savo > bočiuose atkasė. Ta prasme, jis juos žinojo, tik reikėjo giminystę įrodyti. Ale kai jį paklausiau, kaip man daba į jį kreiptis, > pasakė "Ai, tai GAL kaip visada, GAL nieko čia ir nepasikeitė" :) > Sėkmės visiems, mėlyninantiems savo kraują. Gaila, kad nėra tokių archyvų, kur galima būtų atkasti tų žmonių istoriją. Mano galva, > yra daug svarbiau užrašyti palikuonims viską, ką žinai apie savo protėvius kaip žmones, nei įrodyti, kad 17 amžiuje tavo protėvis > buvo koks pusiau degradavęs dykaduonis, kurio giminė apskritai išgyveno vien todėl, kad išdykusi dukrytė susidėjo su kumečiu ir > susilaukė sveikų violetinio kraujo palikuonių :) Na, bet čia tik mano nuomonė. Netgi ne mano, tokia idėja man kilo perskaičius vyro > tėvo šeimos istoriją, kurioje jis aprašė savo protėvius nuo proprosenelių - kuo užsiėmė, kur gyveno, kuo gyveno (sudėjo ištraukas iš > laiškų). Galbūt ten nėra labai tikslių skaičių ir gal informacija nebūtinai objektyvi, bet tai yra tai, kas išliko apie šiuos žmones > jų palikuonių atmintyje, ir tai yra daug svarbiau. Kaip legendos apie Gediminą. Nu kas tas Gediminas be geležinio vilko ir Vilniaus > statymo. Banalybė. Niu, bet čia vėlgi tik mano nekukli nuomonė :) > > "Aras" <nera_cijunas@gmail.com> wrote in message news:igoqng$rbm$1@trimpas.omnitel.net... >> Ooo, kad tos duombazės būtų elektroniniame pavidale. Deja, jas dar ir dešifruoti reikia nupūtus dulkes, įprastai perskaityti >> nepakanka. >> >> >> "Toxis" <toxis@nt_lietuvisko.tako> wrote in message news:ignict$1di$1@trimpas.omnitel.net... >>> shita.. Daaaiva, ma irgi gausiai visada idomu buvo savo shaknius pilnai >>> atkast, o tie skanuoti prieinami visiem mirtingiesiam, ar tik kazhkam? >>> >>> kazhkada kazhkas ish gimines bande kapstytis (visgi pavarde kaipir nuo >>> lietuvos istorijos pradzhios sukasi, o ir diedukai tik per kara herbus >>> uzhkase), ale ar entuziazmas baigesi, ar kazhkur lenkijoj pasiklydo (o gal >>> kazhka maishau:)... taigiva - a tau asmenishkai papaishyt galima, kad, jei >>> nesudarys nepatogumu per savo slaptas duombazes prasuktum:) >>