2013-10-04 18:08, amenox rašė:
> Aš nesuprantu kam visur tą gliukomatą kišti visur? Ar čia šitam grupse
> yra kurie jį naudoja gaminant namie? Manau ne, o jei kalbam apie
> duonkepes paimkit kad ir panasonic'o manualą ir paskaitykit receptus,
> nustebsit kokie ten ingradientai, nei žodžio apie "gero skonio
> miltukus". :)

Palaiminti mokantys ekstrapoliuoti

S.

>>> grybą tu čia kažkokį pjauni. Normaliuose namuose naktį šalta, kur ta
>>> duona iškilt gali? Nu, nebent pleškinat radijatorius naktį :) arba
>>> naudojat kilimo paturbintojus. Bet su paturbintojais aš galiu ir pardėj
>>> nusipirkti, koks tikslas tada būtų daryti. Tai viena. Antra - skonis su
>>> visokiais milteliais visada būna labai geras, neveltui chemijos ir
>>> fizikos laboratorijos dirba prie medžiagų, dirginančių tamstos ir
>>> tamstos svečių skonio receptorius. Trečia, kad duoną sukišti kepti,
>>> reikia atsikelti, o su duonkepe galima atsikelti, kad iškeptą duoną iš
>>> jos ištraukt.
>>
>> Šitoj vietoj privalu pakalbėt apie "gero skonio miltukus". Žmogus yra
>> paprastas sutvėrimas ir jo pojūčiai programuojami nesudėtingai. Yra
>> receptoriai ir yra jų surišamos medžiagos (kurios po surišimo, signalo
>> perdavimo smegenams ir jo apdorojimo ten) nulemia skonio pojūtį. Bėda
>> tame, kad receptoriai nebūtinai itin išrankūs, ir tokiu būdu smegenai
>> išduriami nebūtinai natūraliam maistui būdingų "tikrųjų" junginių.
>>
>> Ir štai tada gaunam situaciją, kai šūdas su pakankamu kiekiu natrio
>> gliutamato patampa vartotinu ir net skaniu. Apie ką šita istorija?
>> Apie tai, kad "chemijos ir fizikos laboratorijos" iš esmės dirba ties
>> skonio receptorių išdūrėjų paieškom. Ar tai derėtų vertinti kaip
>> privalumą? Buyer beware, vienžo