Tai žinai, kai trūksta ir prasideda rimtos komplikacijos, daugeliui 
mažiau užsispyrusių žolelių mylėtojų staiga pradeda patikti ir arklinės 
antibiotikų dozės, ir nenatūralūs cheminiai preparatai narkozei sukelti, 
t.t., gyventi juk norisi.  O būtų visai neužsispyrę, tai to nenatūralumo 
reiktų kur kas mažiau ir pasekmių būtų mažiau.

Linas Petkevicius wrote:
> Susitarti reikia, kas daug ir mazai  - gal abudu teisus. Paziurejau 
> draudimo statistika. Netrukusiam apendicitui EU komplikaciju tikimybe - 
> 3%, trūkus - 59%. Iš jų - 1.4 proc. bagiasi mediniu kostiumu. Man tai 
> daug - todel buciau linkes myzalais nesigydyt
> 
>>>
>>> Būtų pas jį ūmus apendicitas, kokią trečią dieną būtų plyšęs, jei jis 
>>> iškentėtų iki to laiko, ir šansai išgyventi minimalūs, nebent labai 
>>> skubiai išmėsinėtų, tai dar gal netyčia pasisektų.
>>
>> Stipriai ne tiesa. Šansai ne tokie ir maži išgyventi. Aišku tam 
>> reikalingos ir tinkamos organizmo savybės ir ateityje tokie dalykai 
>> palieka gan bjaurių liekamųjų reiškinių.. 
>