Na bet sumokėt teisnga būtų už tai ką gauni, jei kraštiniai butai gauna daugiau energijos dėl didesnių nuostolių, tai daugiau ir moka. Nori visda galima parduot ar išsikeist būtą į butą viduje, atsiras žmonių kuries reikia daugiau vietos (kraštiniai gi didesni dažnaiusiai) ir mokės truputį augiau už sildymą.. "Laimis" wrote in message news:le7a9r$tj8$1@trimpas.omnitel.net... Darius Styra rašė: > Papasakok apie tą paniatkę plačiau... Ne apie paniatkę, bet veikiau apie kliedesį. Kai teigi, kad kraštiniai butai kainavo pigiau todėl, kad šildymo sąskaitos didesnės, tai teigi bullshit'ą, nes: - butuose nėra/nebuvo individualios apskaitos, todėl nuo pat to namo pastatymo sovietmečiu iki dabar, šildymo sąskaitos (pagal sąnaudas į kvadratinį metrą) yra visiškai tos pačios visiems butams; - kraštiniai butai kainavo pigiau (ar turėjo mažesnį patrauklumą) sovietmečiu todėl, kad juose komforto sąlygos buvo aiškiai blogesnės, o rinkos ekonomikos atveju dar ir todėl, kad už tas blogesnes komforto sąlygas tenka mokėti tiek pat, kiek ir už geresnes. - pirmojo aukšto butai be šalčio dar turi tokių esminių trūkumų, kaip vagystės, prašalaičių (vaikštinėjimo; laiptinė) ir transporto triukšmai. Viršutinis aukštas dėl stogo, kurio varvėjimas tampa tik tavo pačio galvos skausmu ir nuostoliais, nes vyrauja "moja chata s kraju, nichuja niznaju" požiūris. O šiaip reikėtų suvokti, kad kraštiniai butai yra vidinių butų kailiniai (izoliacija) ir tik dėl to vidiniai yra šiltesni. Teisingumo principas reikalauja, kad už gaunamą naudą reikia kompensuoti, todėl nėra nieko teisingesnio ir paprastesnio, kaip vienodų (kiek įmanoma vienodesnių) šildymo sąnaudų į kvadratą nustatymas, nepriklausomai nuo buto padėties. Aka: tau vidiniame reikėjo kambariuose 20°C ir tam suvartojai per mėnesį 500 kWh? Ok. O tau kraštiniam reikėjo tų pačių 20°C ir tam suvartojai 1000 kWh? Balansas toks, kad abu jūs suvartojot po 750 kWh ir gavot tuos pačius 20°C tame pačiame plote. Praktikoje tai daroma padėties koeficientais. Jei nesutinki, tai tau mentalinis eksperimentas, kurio metu vidurinysis chitražopas, kuris nori šildytis kraštinio sąskaita, pats tampa kraštiniu su šąlančia šikna: kraštinis atjungia „individualų šildymą“ atlapoja visus langus nafig ir dar įjungia šilumos siurblius palei visas ribojančias sienas. Ateina pašalęs chitražopas: ė blia, kas čia daros?! Nieko, nesišildau, man to nereikia. Bet kai aš nesišildau, tai galiu ir šaldytis, čia juk tik mano reikalas. Manęs nekaso, kad pas tave šalta ir tu turi šildytis 2x daugiau. p.s. iš mentalinio eksperimento jau turėjo paaiškėti, kad tikroji individuali apskaita (su individualiais šilumos skaitikliais ant vamzdžio, kurie fiksuoja patiekiamą, bet ne suvartojamą šilumą) šiluminiu požiūriu kiaurų pertvarų atveju — nonsensas. *Daliklinis* individualus reguliavimas — racionalus, tikslingas/teisingas, pigesnis.