Dar vienas niuansas, tai ish prezumpcijos srities. Prekiu negalima lyginti 
su kitu turtu. T.y. negalima taikyti analogijos atlyginant nuostoli su kitu 
turtu. Nors bendru atveju, padaryta zala privaloma atlyginti, taciau butent 
prekiu atveju taikoma isimtis -   jei prekes buvo eksponuojamos netinkamai, 
pirkejas nuo atsakomybes atleidziamas. Be abejo, pardavejas turi imtis tik 
protingu priemoniu - numatytu istatymuose arba iprastu toje prekybos 
srityje. Taciau ir protingos priemones numato, kad preke gali netycia zhuti 
ir istatymai leidzia tokia zuvusia preke pardavejui nurasyti nuostolius. Jei 
preke sugadinta netycia lieka klausimas, kas kaltas - pirkejas ar 
pardavejas. IMHO pirkejas sitoje puseje silpnoji puse ir irodinejimo pareiga 
tenka pardavejui, preziumuojant, kad jei pirkejas netycia sugadino preke, 
laikoma, kad tai padaryta del pardavejo neatsargumo. Imkim koki kritini 
pavyzdi. Ferari salonas parduoda automobili ir leidzia kientui "paciupineti" 
preke. Jei 18-os metu pirkejas su triju dienu stazu salone atsisedes į 
karuti ji iskart supils ir paaiskes, kad jis net nedraustas, labai abejoju 
del galimybes ji patraukti atsakomyben,. Tai jau pardavejo problemos.
>
> Tai čia pagal įstatymo raidę. Pagal protingumo kriterijus manau, kad bet 
> kokia savitarnos parduotuvė turėtų nesismulkinti dėl kokio sudaužyto 
> stiklainio, nes žala jiems minimali (vistiek nurašo) ir tai _yra_ 
> įkalkuliuota į jų prekybos išlaidas, tiek per leistą VMĮ nurašyti 
> nuostolių procentą, tiek per bendrą maržą, kuri užmetama ant visų prekių, 
> kad padengti visokias vagystes (kas, beje, yra daug apčiuopemesnė 
> problema).
>
>>