yra tokių dalykų, kur gali būti tik arba taip, arba ne. Ir kompromisas 
reiškia, kad abi pusės bus nepatenkintos. Pvz., ištikimybė - arbe esi 
ištikimas, arba ne. Ar tai blogybė, priklauso nuo to, ar kita pusė tai gali 
toleruoti. pvz., man tai būtų nė už ką, be jokių pasiteisinimų ir 
išvedžiojimų. Bet žinau ne vieną šeimą, kur žmonos tokius vyrų nuokrypius 
toleruoja ir su tuo gali gyventi, bo visi vyrai tai daro, visiems vyrams to 
reikia, negalvok, kad tavo vyras to nedaro ir pan. :) Ir jos nėra kažkokios 
nenormalios, tiesiog kiti dalykai joms yra vertingesni už tai, ir joms vyras 
yra ištikimas, jeigu jis dėl kitos moters neišsiskiria.
Tai, ką norėjau pasakyti, - tokiu atveju yra esminė klaida nagrinėti, geras 
tas tavo ar partnerio būdo buožas ar noras, ar blogas, ir fatalinis eroras - 
nagrinėti  geras tas žmogas ar blogas. Geras/blogas - labai reliatyvi sąvoka 
ir jos analizavimas rezultatų neduos :) Todėl vienintelis keltina sklausimas 
yra - galiu aš su tuo gyventi, ar ne; man, kaip subjektui, tinka tai, ar ne.

"Ruta" <rutapeter@online.de> schrieb im Newsbeitrag 
news:i0hqdd$qlj$1@trimpas.omnitel.net...
> Am 01.07.2010 11:19, schrieb ALORA:
>> niu, jeigu norite ir galite derintis viens prie kito noru, tai viskas
>> tvarkoj :) Cia yra normalus apsitrinimo procesas. kalbejau apie atvejus
>> (ka supratau is tavo aprasymo), kai vienas zmogus nori to, ko kitas ne
>> uz ka negali duoti ar toleruoti.
>
> Taip, tik tiek, kad tokių "nė už ką", pasigilinus ir pasikalbėjus, 
> paprastai būna labai labai nedaug.
>
> Dažniau tai būna "man tai per brangu". Ir vėlgi, kai tai garsiai pasakoma 
> ir sudėliojama  vietas, pakankamai dažnai randamas sprendimas. Tegu ir tos 
> pačios skyrybos, bet be nuoskaudos (ar bent jau ne tokia aštria) ir švento 
> įsitikinimo, kad aš angelas - o kitas - kiaulė, ir užtai man prauklauso iš 
> gyvenimo visokeriopa kompensacija.