Am 30.06.2010 17:02, schrieb lafa:
> idomi jusu nuomone, nes del to su antra puse isgyvenam jau uzsitesusia
> krize..
>
> jei esi santykiuose, gyveni su mylimu zmogum, kaip taip gali buti kad
> vienam kyla kazkoks laisves ir erdves trukumas, kartais net noras
> (neretai realizuojamas) pabegti nuo santykiu ir to kito zmogaus. Juk jei
> tikrai myli, ir esi su TUO zmogum - tai jis tau neturetu trukdyti, jo
> kompanija ir artumas turetu buti malonus ir pageidautinas (turint omeny
> kad nera sedima susirakinus kiauras dienas, yra ir darbai ir sportas ir
> draugai)
>
> ar tai reiskia meiles nebuvima, ar tai to kito zmogaus, kuriam tos
> laisves rodos per akis - nesupratingumas, liguistumas ir paranoja?
>
> gal kas patyret panasiu situaciju ir galit pasiulyt kaip tai spresti?
>
> aciu

Asmeninės, individualios erdvės poreikis kiekvieno žmogaus labai 
individualus. Ir tai, kas vienam atrodo jau begalinė laisvė, kitam gali 
atrodyti tiesiog prilipimu. Kai į porą susieina žmonės su skirtingu šito 
dalyko poreikiu, po pirmojo įsimylėjimo praėjimo  - konfliktas 
neišvengiamas, ir tai reikia suderinti (abipusiu kompromisu ir - 
priklausomai nuo būdo ir nuomonių išsiskyrimo dydžio - daugiau ar mažiau 
vienareikšmišku susitarimu, kas yra kas, ir kas yra "leista" pagal 
nutylėjimą, kas - iš anksto susitarus, o kas - absoliutus "no go" kuriai 
nors pusei). Ir kaip jau rašė bzik, svarbiausia - kalbėtis, iškeliant 
tai kaip problemą, kuri kyla TAU, o ne kaltinant kitą pusę būtom ir 
nebūtom nuodėmėm.