Am 30.06.2010 17:02, schrieb lafa: > idomi jusu nuomone, nes del to su antra puse isgyvenam jau uzsitesusia > krize.. > > jei esi santykiuose, gyveni su mylimu zmogum, kaip taip gali buti kad > vienam kyla kazkoks laisves ir erdves trukumas, kartais net noras > (neretai realizuojamas) pabegti nuo santykiu ir to kito zmogaus. Juk jei > tikrai myli, ir esi su TUO zmogum - tai jis tau neturetu trukdyti, jo > kompanija ir artumas turetu buti malonus ir pageidautinas (turint omeny > kad nera sedima susirakinus kiauras dienas, yra ir darbai ir sportas ir > draugai) > > ar tai reiskia meiles nebuvima, ar tai to kito zmogaus, kuriam tos > laisves rodos per akis - nesupratingumas, liguistumas ir paranoja? > > gal kas patyret panasiu situaciju ir galit pasiulyt kaip tai spresti? > > aciu Asmeninės, individualios erdvės poreikis kiekvieno žmogaus labai individualus. Ir tai, kas vienam atrodo jau begalinė laisvė, kitam gali atrodyti tiesiog prilipimu. Kai į porą susieina žmonės su skirtingu šito dalyko poreikiu, po pirmojo įsimylėjimo praėjimo - konfliktas neišvengiamas, ir tai reikia suderinti (abipusiu kompromisu ir - priklausomai nuo būdo ir nuomonių išsiskyrimo dydžio - daugiau ar mažiau vienareikšmišku susitarimu, kas yra kas, ir kas yra "leista" pagal nutylėjimą, kas - iš anksto susitarus, o kas - absoliutus "no go" kuriai nors pusei). Ir kaip jau rašė bzik, svarbiausia - kalbėtis, iškeliant tai kaip problemą, kuri kyla TAU, o ne kaltinant kitą pusę būtom ir nebūtom nuodėmėm.