Labai idomu kas ten vis tik atsitiko, kad tau taip pasikeite? :) On 07/01/2010 10:16 AM, Baninas wrote: > Su savo dar busima zmona, jau 7 metai. Apie save galeciau pasakyti taip: > pirmus 2 metus buvo meile ir pan., po to 2 metai seke pykciu ir vienatves > norejimo metas, vis noredavosi kuo daugiau su draugais praleist laiko, jeigu > ir kur vaziuodavom atostogaut ar prie ezero ar dar kur, stengdavausi draugu > pasiimt, kad tik nebut vieniems dviems. Taciau atejo toks momentas, net pats > nesupratau kas man atsitiko, nes vis pradejau noret but kartu, ir atostogaut > pradejom tik dviese. Tai reziume, bent man viskas susitvarke savaime, be > jokiu labai giliu pokalbiu ir aiskinimosi. > > "lafa"<fakr@gmail.com> wrote in mussage > news:i0hec1$7nb$1@trimpas.omnitel.net... >> aciu, naudinga buvo isgirst :) >> >> On 07/01/2010 08:23 AM, bzik wrote: >>> Kai po gan sunkios dienos grizus neturiu galimybes susideliot minciu, >>> reikia (nenoriu) kazka daryt, laisves ir erdves trukumas greit pasijunta >>> :) >>> lukesciai ir poreikiai skirtingi. Juos reikia ismokt derint. O tai >>> pavyksta tik vienu keliu - kalbantis be negatyviu emocingu pareiskimu. >>> Mus nuo laisves ir erdves trukumo saugo gausybe skirtingos veiklos ir >>> pakankamai didele fizine erdve, kur vienas kitam netrukdom. Kai >>> trindavomes bute, tai situaciju konfliktams buvo gerokai daugiau. >>> Gelbedavo savaitgaliai sodyboje. As ka nors tvarkau, zmona vaziuoja >>> uogaut/grybaut. Kai po savu darbu susitinki, yra apie ka pakalbet :) Tik >>> bendravimas turetu but nuosirdus, o ne is mandagumo ar reikalo. >>> T.y. as manau, kad gyvenimas poroje neturi niekuo ipareigot per jega, nes >>> pasleptas pyktis viena diena grizta skaudziomis pasekmemis. Vis dar >>> mokausi pirma nesupykt, o pajutus pykti, bandyt iskart apie ji kalbet - >>> kas man ji kelia ir ko noreciau is antros puses. Ar supykus nesiust puse >>> dienos. Kalbejimasis padeda :) >>> >>> "lafa"<fakr@gmail.com> wrote in message >>> news:i0fm9t$k7h$1@trimpas.omnitel.net... >>>> idomi jusu nuomone, nes del to su antra puse isgyvenam jau uzsitesusia >>>> krize.. >>>> >>>> jei esi santykiuose, gyveni su mylimu zmogum, kaip taip gali buti kad >>>> vienam kyla kazkoks laisves ir erdves trukumas, kartais net noras >>>> (neretai realizuojamas) pabegti nuo santykiu ir to kito zmogaus. Juk jei >>>> tikrai myli, ir esi su TUO zmogum - tai jis tau neturetu trukdyti, jo >>>> kompanija ir artumas turetu buti malonus ir pageidautinas (turint omeny >>>> kad nera sedima susirakinus kiauras dienas, yra ir darbai ir sportas ir >>>> draugai) >>>> >>>> ar tai reiskia meiles nebuvima, ar tai to kito zmogaus, kuriam tos >>>> laisves rodos per akis - nesupratingumas, liguistumas ir paranoja? >>>> >>>> gal kas patyret panasiu situaciju ir galit pasiulyt kaip tai spresti? >>>> >>>> aciu > >