"Savaime" niekas nesidaro - bet labai gali būti, kad tau taip atrodė, nes sąmoningai nedėjai (tau "brangiai kainuojančių") pastangų. Daug daugiau tikimybės, kad tavo antra pusė susivokė kame yra pykčių ir vienatvės norėjimo priežastys ir, būdama pakankamai protinga, ėmėsi tinkamų priemonių - ką rodo rezultatas :) "Gilūs" pokalbiai ne visada reikalingi, užtenka geranoriško požiūrio į kito poreikius ir mokėjimo jį išgirsti. Am 01.07.2010 09:16, schrieb Baninas: > Su savo dar busima zmona, jau 7 metai. Apie save galeciau pasakyti taip: > pirmus 2 metus buvo meile ir pan., po to 2 metai seke pykciu ir vienatves > norejimo metas, vis noredavosi kuo daugiau su draugais praleist laiko, jeigu > ir kur vaziuodavom atostogaut ar prie ezero ar dar kur, stengdavausi draugu > pasiimt, kad tik nebut vieniems dviems. Taciau atejo toks momentas, net pats > nesupratau kas man atsitiko, nes vis pradejau noret but kartu, ir atostogaut > pradejom tik dviese. Tai reziume, bent man viskas susitvarke savaime, be > jokiu labai giliu pokalbiu ir aiskinimosi. > > "lafa"<fakr@gmail.com> wrote in mussage > news:i0hec1$7nb$1@trimpas.omnitel.net... >> aciu, naudinga buvo isgirst :) >> >> On 07/01/2010 08:23 AM, bzik wrote: >>> Kai po gan sunkios dienos grizus neturiu galimybes susideliot minciu, >>> reikia (nenoriu) kazka daryt, laisves ir erdves trukumas greit pasijunta >>> :) >>> lukesciai ir poreikiai skirtingi. Juos reikia ismokt derint. O tai >>> pavyksta tik vienu keliu - kalbantis be negatyviu emocingu pareiskimu. >>> Mus nuo laisves ir erdves trukumo saugo gausybe skirtingos veiklos ir >>> pakankamai didele fizine erdve, kur vienas kitam netrukdom. Kai >>> trindavomes bute, tai situaciju konfliktams buvo gerokai daugiau. >>> Gelbedavo savaitgaliai sodyboje. As ka nors tvarkau, zmona vaziuoja >>> uogaut/grybaut. Kai po savu darbu susitinki, yra apie ka pakalbet :) Tik >>> bendravimas turetu but nuosirdus, o ne is mandagumo ar reikalo. >>> T.y. as manau, kad gyvenimas poroje neturi niekuo ipareigot per jega, nes >>> pasleptas pyktis viena diena grizta skaudziomis pasekmemis. Vis dar >>> mokausi pirma nesupykt, o pajutus pykti, bandyt iskart apie ji kalbet - >>> kas man ji kelia ir ko noreciau is antros puses. Ar supykus nesiust puse >>> dienos. Kalbejimasis padeda :) >>> >>> "lafa"<fakr@gmail.com> wrote in message >>> news:i0fm9t$k7h$1@trimpas.omnitel.net... >>>> idomi jusu nuomone, nes del to su antra puse isgyvenam jau uzsitesusia >>>> krize.. >>>> >>>> jei esi santykiuose, gyveni su mylimu zmogum, kaip taip gali buti kad >>>> vienam kyla kazkoks laisves ir erdves trukumas, kartais net noras >>>> (neretai realizuojamas) pabegti nuo santykiu ir to kito zmogaus. Juk jei >>>> tikrai myli, ir esi su TUO zmogum - tai jis tau neturetu trukdyti, jo >>>> kompanija ir artumas turetu buti malonus ir pageidautinas (turint omeny >>>> kad nera sedima susirakinus kiauras dienas, yra ir darbai ir sportas ir >>>> draugai) >>>> >>>> ar tai reiskia meiles nebuvima, ar tai to kito zmogaus, kuriam tos >>>> laisves rodos per akis - nesupratingumas, liguistumas ir paranoja? >>>> >>>> gal kas patyret panasiu situaciju ir galit pasiulyt kaip tai spresti? >>>> >>>> aciu > >