Linas Petkevicius rašė: > >> O dabar perskaitai įstatymą ir tada paaiškėja, kad įvykis būtų >> draudiminis, jei jis būtų po darbo, pakeliui namo. >> Nes antraip (kad jis būtų nedraudiminiu) darbdaviui reikia >> _priešingai_ _įrodyti/nustatyti_ (registruojant ir tiriant įvykį), kad >> darbuotojas *dirbo* sau (ta formuluotė man labiausiai neaiški), o >> kadangi darbdavys (akiplėšiškai -- nesusilaikiau) nuslėpė įvykį, >> tai...? Pratęsk. > > Nematau jokios argumentacijos, kad darbdavys akiplesiskai nuslepe ivyki. > Kuo remiantis tai teigi? Tai nuorodų nebus? Laukiu... (tu nesikuklink, jei apsitriochinai, tai nespausk, visiems būna...) O argumentacija paprasta ir manau gana aiškiai išdėstyta; jei nebūtum įšokęs su eskimo, įsigilinęs, tai gal ir suprastum: darbdavio neteisėtais veiksmais (neregistruojant ir netiriant įvykio, t.y. jį nuslepiant) buvo pažeistos darbuotojo teisės į draudiminę ligos pašalpą. Formuluotė tokia ant liežuvio galo, nesikabinėk, nes esmę supratai. Neturtinės žalos pretenzijos (teoriškai) priklausytų nuo to, ar/kaip žmogus jaučia(si) tokią žalą patyręs, o tai, kad jis buvo apgautas, turbūt/galbūt ir žeminamas, tai neatmetu ir tokio ieškinio galimybės.