Su tavimi nesutinku daugeliu aspektu. Apie mikroschemas. Jei čia apie tas, kur žmonės prie stalų sėdi su lituokliais ir gamina mikroschemas, kurios dažniausiai randamos pigiuose kiniškuose žaisliukuose - tai, manau, jokia problema. Jas gali gaminti ir bet kuri individuali įmonė, sugalvojusi kokį parduodamą žaisliuką ir apmokinusi keletą neprasigėrusių ir ne visai atgrubnagių kaimiečių. Bet aš rašiau apie vadinamuosius "čipus", o čia jau be stambios užsienio kompanijos atėjimo neišsiversime. Beje, aplinkui kaip ir nėra tokių gamyklų, iš posovietinių Europos šalių tokios gamyklos stovi tik buvusioje Rytų Vokietijoje. Dėl to ką ir kaip gaminti. Geriausiai yra gerinti bendras verslo sąlygas, šalinti biurokratinius trukdžius, o kartu ir korupciją, lavinti žmones, turėti labai aukštos kvalifikacijos specialistų visų pirma palaikant bazinį mokslą. Yra ir sėkmingų pavyzdžių kaip vyriausybės nukreipė savo pramones tam tikra linkme. Pvz., galima išanalizuoti Taivanio patirtį, kur pagrinde valdžios pastangomis buvo labai išvystyta mikroschemų gamyba ir apskritai mikroelektronika, dabar vyriausybė ten bando išplėtoti biotechnologijas. Arba Puerto Riko, kur sukoncentruota biotechnologijų gamyba. Dėl to priverstinio mokslo stūmimo prie gamybos - tai bloga strategija, ypač propaguojama eurobiurokratų. Dėl to ES niekaip neįvykdo savo penkmečių uždavinių aukštosiose technologijose "pavyti ir pralenkti Ameriką". Jei mokslas priartės prie taikomųjų rezultatų, tai jie labai greitai ir bus pritaikyti. Kaip rodo praktika, ir tuo užsiimančios kompanijos labai atidžiai seka kas atrandama/išrandama universitetuose, tiek ir patys mokslininkai stengiasi komercializuoti savo pasiekimus. Priešakines technologijas gali kurti tik aukšto lygio fundamentalusis mokslas, jame paruošiami ir tie aukščiausio lygio specialistai. Praktiškai visa biotechnologijos pramonė tiek JAV, tiek ir Lietuvoje kilo iš institutų/universitetų, o ne iš egzistuojančios pramonės. Ir dabar europiečiai (yra pavyzdžių ir iš Baltijos šalių) dažniau aukštųjų technologijų įmones (ne butaforines, kurios skirtos pasiimti valstybės programų lėšas) įkuria JAV, kur labai išvystytas (venture capital), o ne ES, kur tam skiriamos valstybinių programų lėšos. Kai specialiai bandoma sukergti mokslą su egzistuojančia pramonę, kaip tai daro įvairios ES programos, tada dažnai nebūna naudos nei mokslui nei pramonei. Pramonei - tai tiesiog užmaskuotos subsidijos, o mokslui - tai mokslininkų gaunami pinigai už abejotinos vertės tyrimus. "Darius Styra" wrote in message news:icvr6g$mek$1@trimpas.omnitel.net... Na - LT taryb sajungoje turejo savoi varda: elektronika buvo - dare ir buiciai prekes ir karine elektronika, mikrobangos, lokatoriai ir t.t. dar kiek zinau - chemija buvo stipri - tarkim berods shuttl'as buvo padengtas lietuvoje sukurtomis plytelemis, kurios buvo atsparios aukstai temperaturai ir dideliai trinsiai - kad jisai galetu atgal i zeme sugrizt. Dabar - tarkim seltekos pardavinejami skaitmenines televizijos imtuvai - sukurti berods KTU. Bet va kur ateitis - ka Lietyuva veiks? Uzsiimines zemes ukiu ir maitins pasauli? Kurs aukstas technologijas, kuria pavogs kinieciai? O tos technoilogijos kokios - kas bus tas produktas? Elektronika televizoriai, mobiliakai, kompiuteriai, programine iranga? Chemija - medziagos ivairio, maistui ir pramonei? Kodel zmogus kuriantis auksta technologija bus lietuvoj, kai apie ji suzinojus turtinga vakaru valstybe - ytirsiog nupirks zmogu? Ka lietuva, ne kasip smulki - bet kaip stambi imone gali pasiulyti pasauliui, ar bent pabaltijui? Tarkim as isivaizduoju - mokslo istaigos turetu but suristos su pramone. Tarkim OK - gamina lietuva saldytuvus - o ar kurioj aukstoj mokykloj yra ruosiami specialistai saldytuvu pramonei? Lazeriai - na puslaidininkiai gal kazka ir daro, bet kokia lazeriu rinka pasaulyje - smulkmena ir ispustas burbuslas... Manau kad mokslo istaigoms skiriami $$$ yra issvaistomi nerteikalingiems, neperspektyviems ir lietuvai nereikalingiems mokslams, bereikalo suvalgant biudzeto lesas, o ne jas investuojant i moksla ir auksta technologija. Tarkim lietuvos jaunimas - lietuvos ateitis, koks jaunimas - tokia lietuvos ateitis. Styra "Veikejas" <bishopaz@centras.lt> wrote in message news:icvo8e$hf8$1@trimpas.omnitel.net... > na zinai jau praejo 30 metu, ko gero dauguma ten dirbusiu jau arba > pensijoj arba netoli to, o jaunimo galincio ten dirbti vargu ar berasi. Be > to dabar visos (beveik) mikroschemos gainamos kinijoj. > > > > "Bone Daddy" <.info@bonedaddy.serveftp.com> wrote in message > news:icvku5$bob$1@trimpas.omnitel.net... >>O tu nezinai, ka gamino Tauragej iki 1990 metu? >> (ar tik ne mikroschemas?) >> >> Kas ten dirbo ? Ateiviai? >> >> "Veikejas" <bishopaz@centras.lt> wrote in message >> news:icvkg1$b44$1@trimpas.omnitel.net... >>> Ishokai cia visai ne i tema ir komentaras ne i tema visa. >>> >>> Kiek zmoniu Taurageje ar Kupishkyje dirba tose aukshtose technologiju >>> bendrovese ? >>> galiu atsakyt - 0. Tai apie ka cia peizeji. >>> >>> Jei bus kokios super aukshtos technologijos tai vsos jos bus Vilniuje >>> arba Kaune o visi kiti miestai miesteliai graush barankos skyle, nes ten >>> nera kvalifikacija atitinkanciu darbuotoju ir artimiausioje ateityje >>> tokiu neatsiras ypac po tokios aukstojo mokslo reformos. >>> >>> Be to klausimas ar ilgam beuzteks tokiu darbuotoju ir Vilniuj ar Kaune, >>> be to dazniausiai gabiausi ishvaziuoja studijuot i usieni ir ish ten >>> labai retas kuris gryshta. Be to i lietuvos aukshtasias priima >>> bilekokius mankurtus bile turi pinigu uz moksla moket. Taigi mokslinio >>> poteancialo atzvilgiu potencialas yra labai ribotas. >>> >>> Nebent jus manot tuos 300 000 bedarbiu perkvalifikuoti i aukstu >>> technologiju, laborantus, it analitikus, it programuotojus .... tokiu >>> atveju ostapo benderio vasiuku kelstejimo planas man atrodo realesnis. >> > >