o as ir nenoriu pasakyti kad jie beteisiai. va butent, jie turi tiek teisiu kiek patys issikovoja, yra verti tokio atlyginimo kiek sugeba ir kiek kazkas sutinka moket. niekas nedraudzia nei tau, nei man, nei maksimos kasininkui eiti dirbti pvz statybininku, mechaniku, bankininku, vadybininku, teisininku, buhalteriu. valstybe ir maksima nei vienam nedraudzia pasirinkti profesijos ir atlyginimo. jei kasininku dirbant uzdirbi per mazai - eik dirbti toki darba uz kuri moka daugiau. o tai kad maksima kuria darbo vietas ir moka atlyginimus yra kaip tik sveikintina. kitas dalykas, kad jei niekas neitu dirbti kasininku uz minimuma arba atsirastu profsajunga, kuri sugebetu issikovoti geresnes darbo salygas ar didesnius atlyginimus - prasom. bet tai, kad kazko nepadarai pats, neatsiras tau sedint ir verkiant namie ar per televizoriu. kitas dalykas kad apskritai zmones uz save nekovoja nei kiek ir visi dirba uz ta vargana minimuma, uz kuri net pragyvent neimanoma. bet pasiekti geresniu rezultatu velgi negalim verkdami RaR wrote: > Populiarios Lietuvoje primityvaus, XIX a. kapitalizmo idejos. Nieko > nuostabaus, mes ir patys primityvus. Siuolaikinese demokratijos salyse tie > "maximu kasininkai" nera tokie beteisiai - rinkimai, profsajungos ir t.t. > Visose visuomenese kiekviena grupe turi tiek teisiu, kiek issikovoja (arba > jiems iskovoja kitos grupes). O ta "sysiojima i pampersa" anksciau > efektyviai slopino religija - "kentekite dabar, nesipriesinkite, danguje > jums bus atlsilyginta, o mums leiskite gerai gyventi zemeje". Ne veltui > socialistas ir bedievis kazkada pas mus buvo beveik sinonimai. > > "netavoreikalas" <reikalas@ne.tavo> wrote in message > news:hhhouu$n19$1@trimpas.omnitel.net... >> na cia oikonomikos grupse tai apie materialine gerove ;) o siaip tai sita >> mintis skirta sveikiems ir galinitems savimi pasirupinti, kurie sysioja i >> pampersa ir jiems viskas blogai. >> dabar jau i offtopica nuvaziuosiu, bet vakar per zinias magzimu kasininkai >> verke, kad juos verte per sventes dirbti. pagalvojau - nepatinka eik >> dirbti kitur. niekas nelaiko ir nevercia zmogaus kazkur dirbti. tai, kad >> negali susirasti darbo kitur yra tik paties problema. tie, kurie nori arba >> turi darba, arba susikuria/susiranda darbo sau, arba sukuria darbo vietas >> kitiems. >> uzjauciu tik neigaliuosius, sergancius ir pan., kurie patys negali dirbti, >> va jiems turi buti skirti socialines apsaugos sistemos pinigai. na ir >> zinoma pensininkai, kurie per savo gyvenima uzsidirbo ir kuriems dabar >> priklauso gauti pensija o ne ismalda. >> >> RaR wrote: >>> Èia, turbût, klausimas buvo apie materialines vertybes. O ðiaip, aiðku, >>> daug kas nuo poþiûrio á gyvenimà priklauso. Bet vis tiek egzistuoja >>> ligos, ávairios nelaimës ir t.t., kuriø þmogus negali kontroliuoti. Tad >>> reikia bûti itin stiprios (arba, atvirkðèiai, pakrikusios) psichikos, kad >>> dþiaugtumeisi gyvenimu netekæs savo vaikø, per gyvenima sukaupto turto >>> (áskaitant ir bûstà), susirgæs mirtina ir baisius skausmus kelianèia liga >>> ar visam likusiam gyvenimui prikaustytas prie lovos. Aiðku, yra tokiø >>> þmoniø, kaip tas be rankø ir kojø gimæs australas, kuris plaukioja >>> burlente ir daro daug tokiø dalykø, kuriais dþiaugiasi retas sveikas >>> þmogus. >>> >>> "netavoreikalas" <reikalas@ne.tavo> wrote in message >>> news:hhhmed$jrf$1@trimpas.omnitel.net... >>>> na cia ne ekonominis pagrindimas, bet vistiek: >>>> neseniai pradejau skaityt nebloga knyga. ten kaip tik raso, kad zmones >>>> negyvena gerai del to, kad jie patys to nenori. dauguma yra patys sau >>>> isitikine, kad viskas aplink yra blogai ir tt. zodziu, jie patys yra >>>> save "uzsiprogramave" pasamoneje gyventi blogai :) jei nori gyventi >>>> gerai, reikia save perlipti ir pradeti i viska ziureti kitaip, paciam >>>> suprasti kad turi visko siekti pats, daryti klaidas ir is ju pasimokyti, >>>> ismokti priimti teisingus ir naudingus sprendimus ir gyventi gerai ir >>>> sekmingai ;) >>>> >>>> nagi kagi wrote: >>>>> Ar gali visas pasaulis gyventi viename pragyvenimo lygyje, pvz tokiam, >>>>> koks yra vidutinis europoje? Ar didziausia perkamaja galia turincios >>>>> valstybes to nusipelne savo rankomis, ar gyvena vargstanciu saskaita >>>>> (atmeskim atvejus, kai pasiseka del iskasenu)? Kas keisis, vykstant >>>>> globalizacijos procesams? Pradzia jau matosi - fabrikai perkaliami is >>>>> Jav, Europos i Kinija. Kinai savo ruoztu del to daugiau uzdirba (bet >>>>> gal ne tiek daugiau kiek noretu). Ar globalizacija suveiks >>>>> susisiekianciu indu principu ir viskas susividurkins, ar liks kazkokie >>>>> poliai ir kodel ? :( >