nesutikciau su jusu nuomone. Jeigu zmogus yra tobulejantis visiskai normalu 
kad jis nores daugiau komforto ir automatizacijos. Sitas noras ir yra 
civilizacijos variklis. Netgi gyvendamas visiskai atskirtas nuo visuomenes 
gali noreti gyventi geriau. Pvz.: nebenesioti karvems vandens kibirais o 
automatizuoti si procesa. Nebevaikscioti pesciomis o vaziuoti priemone kuri 
tave veztu pati.


"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:hhcjt0$lmb$1@trimpas.omnitel.net...
> Absoliučia materialinių gėrybių prasme (išskyrus ribotus išteklius, pvz - 
> žemės plotą) visi gali gyventi daug geriau nei dabar - kiek sukurs, tiek 
> ir turės. Bet žmonės viską vertina, lygindami save su kitais. Todėl jei 
> kažkada neturintys dviračio jautėsi skurdžiais, lygindami save su su juos 
> turinčiais, dabar turintys normalius automobilius jaučiasi skurdžiais, 
> lygindami save su turinčiais ferari ar bentley.
> Ir aplamai, kai žmogaus pamatiniai poreikiai patenkinti, didesnis 
> materialinių vertybių kiekis nesuteikia daugiau laimės. Vertinant 
> materialines vertybes tada jau svarbu ar tu turi daugiau ar mažiau už 
> kitus. Tai ir skatina kurti vis daugiau ir įvairesnių materialinių 
> vertybių, nors jos žmogui iš esmės nebūtinos.
> Globalizacija iš principo turi suveikti susisiekiančių indų principu - tai 
> ir vyksta. Esant atviroms ekonomikoms gamyba perkeliama ten, kur darbo 
> jėga pigesne, o jei ji neperkeliama, tai ta pigesnė darbo jėga pati juda 
> ten, kur vyksta gamyba. Šio proceso laimėtojais santykinai galima vadinti 
> vakarų pramonininkus ir korporacijas - jos gauna pigesnės darbo jėgos, 
> prieina prie didesnių išteklių ir rinkų bei skurdesnių šalių darbo 
> žmones - jų darbo jėga linkusi brangti. Proceso pralaimėtojais santykinai 
> galima vadinti skurdesnių šalių pramonininkus - juos beveik neišvengiamai 
> nukonkuriuoja vakarų kolegos bei turtingesnių šalių darbo žmones - jų 
> darbo jėga linkusi pigti. Todėl antiglobalistiniame judėjime aktyviausiai 
> dalyvauja vakarų darbo žmonės.
>
> "nagi kagi" <nafik@kasg.hh> wrote in message 
> news:hhb8rt$js1$1@trimpas.omnitel.net...
>> Ar gali visas pasaulis gyventi viename pragyvenimo lygyje, pvz tokiam, 
>> koks yra vidutinis europoje? Ar didziausia perkamaja galia turincios 
>> valstybes to nusipelne savo rankomis, ar gyvena vargstanciu saskaita 
>> (atmeskim atvejus, kai pasiseka del iskasenu)? Kas keisis, vykstant 
>> globalizacijos procesams? Pradzia jau matosi - fabrikai perkaliami is 
>> Jav, Europos i Kinija. Kinai savo ruoztu del to daugiau uzdirba (bet gal 
>> ne tiek daugiau kiek noretu). Ar globalizacija suveiks susisiekianciu 
>> indu principu ir viskas susividurkins, ar liks kazkokie poliai ir kodel ? 
>> :(
>
>