Su sąlyga, kad administratorius dažniausiai yra ir šilumos punktų, 
šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, teigiu, kad 
administratorius turi kažką daryti.

Juk jei "dingsta" (t.y. gyventojai deklaruoja mažiau, nei įvadinis 
skaitiklis) daug karšto vandens arba vasarą suvartojama gerokai daugiau 
šilumos karšto vandens cirkuliacijai, nei normatyvas (su sąlyga, kad 
gyventojai perka karštą vandenį, o ne šilumą jam pašildyti) - tai 
prižiūrėtojo rūpestis. Jis gali siūlyti pvz. pakeisti vamzdžių 
izoliaciją, suorganizuoti skaitiklių plombų patikrą (bet neatsakingi už 
metrologinę patikrą) ir panašiai. Aišku gal ne viską gali, bet panašu, 
kad turi.

Neseniai gavo prižiūrėtojai sąskaitą už perteklinę karšto vandens 
cirkuliacijai panaudotą šilumą. Tai nežinau ar tai tikrai nėra 
administratorių/prižiūrėtojų bėda.

Vaidas

On 2013.12.04 00:38, Laimis wrote:
> KEdas rašė:
>> Ne apie tai šneka. Gyvatukas nėra blogis, bet jis namo administratoriui
>> yra įrankis, padedantis nesirūpinti vandens vogimu.
>> Vilniaus vandenų teigimu nuostoliai yra 17%. Tikėtina, kad dalis to
>> vandens yra pašildoma, o sąskaitas „apmoka“ gyvatukas.
>
> Jei matai formulę, tai man pasakyk, kaip tas sąskaitas apmoka gyvatukas?
> Nebent tik vasarą, kai nėra patalpų šildymo nario.
>
> Tai čia tų vandenų ir bėda (kur nauji skaitikliai?), o ne
> administratorių, nes tiekėjas pagal skaitiklį turi gauti pilną
> atsiskaitymą, o jūs viduje jau aiškinkitės. Jei grybaujama
> (piktnauddžiaujama) su karšto vandens deklaravimu, tai lygiai taip pat
> tą neprideklaravimų disbalansą apmoka visas namas per šilumą ir tai yra
> visiškai logiška. Ką čia šioje vietoje gali daryti administratorius, jei
> jis neatsakingas už skaitiklius, įmokų surinkimą ir įsiskolinimų valdymą?
>
>