CodeC rašė:
> On 2013.12.03 20:52, Dainiushas wrote:
>> tai ant gyvatuko, kaip suprantu, visi šilumos nuostoliai "užkabinti".
>
> jo, gyvatukas tai yra konkretus otkatas visur kut jis yra.

Gyvatukas nekolektorinėse sistemose (kurių yra dauguma; t.y. sovietinė 
statyba) — yra ne kas kita, kaip karšo vandens cirkuliacija (tam, kad 
atsisukus karštą vandenį, nereikėtų nuleidinėti kelių kibirų šalto ir 
kad vamzdžiuose legionelės nesiveistų) plius šiaip jau reikalingasis 
vonios sausinimas (drėgmė, pelėsiai). Tas pats pasakytina ir dėl bendrų 
patalpų (laiptinės) šildymo; kai pradės pelyti ir tinkas lupinėtis, tada 
įsijungs ir tie projektiniai radiatoriai (jei „jų nėra“ reiškia „jie 
nupjauti ar užsukti“)...
Žiemą, beje, gyvatukas — šildymo sistemos dalis, tai jį užsukus, 
atitinkamai daugiau tektų šildyti, kad kambariuose būtų ta pati T, tad 
mokėti vis tiek reikėtų praktiškai tiek pat, nors be gyvatuko vonioje 
būtų ir šalčiau ir drėgniau...
O tas gyvatuko mokestis yra pagal normatyvą (fiksuotą, cirkuliacijos 
stovų ir gyvatukų kiekiui priskirtos energijos kiekį); šilumos 
paskirstymo balansas vis tiek išlieka teisingas (pagal suvartojimo faktą):
P_fakt. (skaitiklis) = P (gyvatuko pagal normatyvą) + P (karšto vandens 
ruošimas, pagal skaitiklį) + P (patalpų šildymui).
Stumdyk kiek nori gyvatuko normatyvą į daugiau/mažiau, plius karšto 
vandens skaitiklių ir deklaravimų grybavimai, o faktą balansuoja patalpų 
šildymo narys.
Maks., ką gali sutaupyti atsisakęs „atkatinio gyvatuko“, t.y. būtent 
radiatoriaus funkcijos (su atitinkamom pasekmėm komfortui; statytum savo 
noru elektrinį ir dar ne faktas, kad jis kainuotų pigiau, nei kokius 10 
Lt/mėn.), tai kokius 80 kWh per mėnesį. Su kuo galima sutikti, kad 
vasaros metu, didelis šildymas voniose nereikalingas, tačiau jo negali 
reikšmingai sumažinti, nes negalima sumažinti karšto vandens temperatūros.