On 12/08/2022 08:42, Doxlas wrote:
> Kiek domėjausi, tai radau tokius teiginius:
> 1. Jei dviračių takas eina šalia gatvės ir yra tos gatvės dalis, tai > automobilių vairuotojai, nusukantys toje gatvėje į šalutines gatves, > kiemus ir įsukantys į šią gatvę iš šalutinių gatvių ir kiemų, turi > praleist dviratininkus, važiuojančius dviračių taku, kuris yra gatvės > dalis  - t.y. patenka į gatvės teritoriją, jos taip vadinamas > raudonąsias linijas.
> 2. Jei dviračių takas su pervaža kerta gatvę, nebūdamas kitos > (pagrindinės gatvės, kertamos atžvilgiu) gatvės dalis, tai pirmumą turi > automobilių vairuotojai pervažoje.
> > Tai, kaip suprantu pridedamoje situacijoje, aš išvažiuodamas iš > parduotuvės Zarasų 5 (Vilnius), tiesiai kertu Zarasų gatvę (ten > praleisdamas automobilius ir pėsčiuosius) link Drujos g. Ir dviračių > pervaža jau nebepatenka į Zarasų g. raudonąsias linijas ir dar nepatenka > į Drujos g. raudonąsias linijas. Todėl pagal antrą punktą dviratininkai > turi mane praleisti. Kas ne visada įvyksta, o man gaila apdraskyti > chromuotą atboiniką, todėl pastabdau, bet nemaloni nuosėda lieka.
> > Gatvių raudonąsias linijas ėmiau iš maps.vilnius.lt.

Ne visai į temą: savaitė Genujos apylinkėse, 1 kkm rida parodė 2 dalykus:

1. Italijoje su Vilniaus vairavimo įg��džiais visai jaukiai jaučiasi;
2. Nežiūrint į dinamišką vairavimą greitkeliuose, mieste lėtesniems eismo dalyviams (ir ypač pėstiesiems) dėmesys bei atlaidumas padidintas.

Turbūt vertas elgesio modelis

S.