fak, pardavėjui, o nepirkėjui užstato nereikia. "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:h4mq25$ss1$1@trimpas.omnitel.net... > >Kad suprasti Keynesizmo absurdą, galima pabandyti įsivaizduoti kaip > >sektųsi skatinti Afrikos kaimų ekonomiką skatinant vartojimą. Gi anot > >Keynes'o žmonės gyvena blogai ne todėl, kad yra sukaupę per mažai > >kapitalo (santaupų), bet priešingai - todėl, kad per mažai vartoja ir per > >daug kaupia. Reiktų tik prispausdinti legal tender turinčių fiat pinigų, > >pridalinti jų pakankamai spausdintojų draugams, tokiu būdu palūkanų norma > >sumažėtų iki nulio, kapitalas pasidarytų neribotas resursas ir tas kaimas > >pasidarytų turtingiausias pasaulyje! > > Taigi, dar kartą apie tą Afrikos kaimą, o tuo pačiu ir aplamai apie > pinigus. Dėl hipoteninio Afrikos kaimo, neturinčio jokių gamybos pajėgumų, > jau rašiau. Ten jokiais būdais nepaskatinsi vartojimo, kadangi vartoti > nėra ką. Geriau imkime artmesnį ir tikrą pavyzdį - pastarųjų metų Lietuvą. > > Taigi, yra tokia Lietuva, truputį labiau išsivysčiusi už hipotetinį > Afrikos kaimą. Joje yra statybininkų, plytų ir cemento gamintojų, žodžiu, > praktiškai visko, ko reikia pastatyti namą. Iš kitos pusės yra žmonės, > kuriems reikia gyvenamojo ploto. Kažkiek ta statyba vyksta, bet pajėgumus > galima būtų nesunkiai smarkiai padidinti. Bėda ta, kad žmonės, norintys > butų, turi mažiau pinigų, nei kainuoja juos pastatyti. Tada ateina dėdė > bankininkas iš Švedijos, beje, net be jokio eurų ar aukso maišo. Nėra > pinigų? Jokių problemų. Įsirašo į savo lentelę, kad pirkėjas jam skolingas > tiek, kiek kainuoja butas (butas lieka užstatu), ir kad jis pardavėjui > skolingas tiek, kiek kainuoja butas (pirkėjui jokio užstato nereikia, > užtenka ir to įrašo banke). Ir visi patenkinti. Pirkėjas gavo butą, > vietoje nuomos už tuos pačius pinigus galiausiai įgis turto, pardavėjas > turės pinigų statyti kitą butą, bankininkas gaus procentus už porą įrašų > savo lentelėse. Kadangi dėdė bankininkas tuo neapsiribos, statyba plėsis, > statybininkai ir statybinių medžiagų gamintojai turės darbo ir pinigų, > pirks pirkėjo pagamintas prekes ir paslaugas, pirkėjas irgi gaus daugiau > pajamų. Žodžiu, bankininkas išjudino visą ekonomiką, paskatinęs vartojimą. > Bus pastatyta namų ir pagaminta kitų prekių bei paslaugų, kurių be > bankinimo įsikišimo būtų pagaminta mažiau. > > Realiai, jei bankas užima gan didelę rinkos dalį, jam visoms paskoloms > reikės nedaug "tikrųjų pinigų" - grynųjų ar įrašų centrinio banko skolų > lentelėje. Visos manipuliacijos tarp banko klientų - tik skolų perrašymai > iš vieno kliento grafos į kito vidinėje banko skolų lentelėje. Tik > pereinant kliento pinigams į kitą banką reikės pajudinti "tikrus > pinigus" - skolų lentelių įrašus centriniame banke. Ir jei ta bankų veikla > staigiai nenutraukiama ir plečiama protingai, bankui apskaičiuojant savo > riziką, ekonomika stabiliai kyla į viršų. Čia, aišku, bus priminta, kad > viskas baigėsi burbulu, krize ir t.t., bet dabar į tai nesiplėsiu, esant > reikalui galėsime ir apie tai padiskutuoti. > > Esmė yra ta, kad pinigai - tai viso labo įrašai skolų lentelėse. Ir dabar > praktiškai visi pinigai būtent tokiu būdu ir daromi. Išleidžiant dolerius > FED apsikeičia skolomis su vyriausybe. Vyriausybės skolos lapeliai - jos > obligacijos, FED skolos lapeliai - doleriai. Centriniai bankai gali > sukurti pinigų ir tarptautiniais swapais - Bank of England įsirašo, kad > FED jam skolingas šimtą mlrd. dolerių, FED įsirašo, kad jo partneris > skolingas jam 70 mlrd. svarų. Tas partnerių skolas jie gali išdalinti savo > bankams - juk tai patys tikriausi pinigai. Apie tai, kaip bankai > analogišku būdu padaro savų pinigų jau rašiau. Žodžiu, pinigai - tai kaip > dalelė ir antidalelė - iš nieko atsiranda, nieku gali ir pavirsti. Yra > skolos - pinigai yra, nėra skolų - pinigų nėra. Austrų mokyklos > propaguotojai, man atrodo, menkai įsisąmonina šią pinigų esmę, perdaug > juos fetišizuodami, pačius savaime laikydami vertybe, o ne vien skolų > apskaitos ir ekonomikos skatinimo priemone. >