"budulis vulgaris" <budulis@lietuva.lt> wrote in message news:o42fa3$fj5$1@trimpas.omnitel.net... > On 2016-12-28 13:41, Caponi wrote: >> Jei jau prisiėmei atsakomybę už gyvūną, tai reikia kaip minimum turėt vyriškumo tuos įsipareigojimus ir vykdyt, kaip ne kaip tai gyvas padaras. > > Oi, tik nereikia čia pradwti verkti dėl to "gyvas padaras". Pats, matyt > nei tarakono, nei uodo neužmuši. Ir mėsos bei žuvies nevalgai? O jei > valgai, tai kuo kažkoks katinas yra išskirtinesnis, nei broileris vievio > paukštyne? Vegetaras aš nesu, bet aš kategoriškai prieš bet kokį žudymą ne iš būtinybės, tame tarpe medžioklę, žvejybą (jei tai nėra _būtina_ išgyvenimui) ar naminių gyvūnėlių žudymą, kai jie atsibosta (tai netgi principo reikalas - aš prisiėmiau įsipareigojimą kažkuo rūpintis, reiškias iš paskutinių jėgų savo įsipareigojimus vykdysiu, ir tokio principo laikausi absoliučiai visur, ne tik su gyvūnais). >> O kas link tavo pasiūlymų, tai belieka palinkėt, kad su tavim pačiu ar tavo vaikais irgi kas nors taip pasielgtų, jei kam nors "svarbesniam" netiksi (-it). > > O aš palinkėsiu tau pradėti jausti skirtumą tarp katino, šuns ar > žiurkėno ir žmogaus. Nes, pastebiu, kad kuo toliau, tuo daugiau zoofilų, > kurie duos maisto valkataujančiam šuniui, bet ne badaujančiam vaikui. Jei rimtai - aš niekur nesiūliau rinktis tarp vaiko ir šunio. Bet tuos, kurie renkasi tarp šunio ir savo tingėjimo ir pasirenka tingėjimą aš laikau šiukšlėm, su tokiom personom aš nenoriu turėt nei asmeninio pobūdžio, nei jokių verslo santykių, nes akivaizdu, kad jie neturi atsakomybės jausmo ir jais negalima pasitikėt. Plius tas kuriam šiandien nieko nereiškia šunio gyvybė, nes jis užpiso savo buvimu yra gerokai arčiau ribos, kai bus nesvarbi bobutės gyvybė, kai jam prireiks euriuko ant bonkės. Jei pusiau juokais - gyvūnas niekada nebus piktybinis svolačius, jis visada elgiasi prognozuojamai pagal savo instinktus (žinoma, kartais ir gyvūnai suserga psichikos ligom, bet čia tik retos išimtys), kuriuos aš, kaip protingiausios gyvūnų rūšies atstovas, galiu suprasti ir dėka to valdyti situaciją, o su žmonėm visaip būna, vat kad kaip ir šitam senam anekdote: Nueina žmogus pas būrėją, kad sužinotų savo ateitį, jam būrėja: - dėl tavęs mirs milijonai žmonių... žmogus susiparinęs eina per miestą ir mato - iš pastato krenta vaikas, žmogus: - nu bent vienu mažiau nužudysiu... išgelbeja tą vaiką, duoda saldainį ir klausia: - koks tavo vardas? - Adolfukas... O kas buvo Adolfukas užaugęs? Jis tiesiog nelaikė žydų žmonėm, todėl jų žudymas tikriausiai nesiskaitė kaip žmogžudystė. O ir visa karo idėja buvo kokia? Vokiečių nacija aukščiau kitų, todėl vertingesnė (gi lygiai taip mąsto kariantis nusibodusį šunį - aš aukštesnio rango sutvėrimas, šuo gi ne žmogus) ir visus kitus galima naikint (nu čia labai apibendrintai, bet idėja tokia). -- Caponi http://caponi.skelbimai.lt/