"Daiva D." <ddaiva@mailasnetikras.lt> wrote in message news:jq78i7$9d8$1@trimpas.omnitel.net... > Va pavyzdys. Prieš porą metų gerai pažįstama veisėja nepardavė šuniuko į > šeimą su 3 mažais vaikais (nes netikėjo, kad šuniukui bus saugu, jis mažos > veislės). Vienas užsienio veisėjas panoro įsigyti tą patį šuniuką sau, > kaip reproduktorių. Mūsiškė veisėja nuvežė tą šuniuką į užsienio parodą, > kur buvo numatytas perdavimas, o ten tuo pat metu buvo lietuviai, kurie > ieškojo tos pačios veislės šuniuko. Jie ir gavo tą šuniuką, nes veisėjos > nuomone pas tuos žmones šuniukui bus geresnis gyvenimas. Taip ir atsitiko, > šuniukas gyvena Lietuvoje, renka titulus, tačiau nėra veisiamas. Pavyzdys tinka. Nors vistiek sunkiai suprantu, kam tam šuniukui titulai, jei iš jo nesiekiama uždirbti. Nebent sutartis įpareigoja. Ar pripažinimas kokiu nors čempionu tiesiogiai įtakoja jo sveikatą, gerbūvį, gerą nuotaiką? Man atrodo, kad tik šeimininkų ir šitų gi... veisėjų:) > Nežinau kur jūs čia taikėte, pataikėte ar nepataikėte, tačiau aš neauginu > prancūzų buldogų. Nors jų veisėjų ir augintojų pažįstu nemažai. Tai ko reaguojat taip nekonstruktyviai, užuot argumentuotai įrodžiusi, kad veisėjai nėra tiesiog vertelgos, užsidirbantys didelius pinigus iš tegu ir hobio? (O kad jie daugiau nei pakankami „išlaidoms padengti“, galima įsitikinti perėjus per automobilių stovėjimo aikštelę prie bet kurios šunų parodos) > Skirkit sąvokas. "Grynaveislis" - tiesiog konkrečios veislės šuniukas, su > veislę patvirtinančiais dokumentais, namų džiaugsmui, ar "veislinis" - ne > bet koks, o skirtas veisimui. Tai nuo to ir reikėjo pradėti:) Berods gi rašiau, kad norime ne veisimui, o į namus, galimybė padauginti - tik fakultatyvi. Logiškai išplaukia, kad ir ieškom grynaveislio. Tai kas nuo to keičiasi? Beje, ačiū už pastangas išaiškinti pasaulio realijas tokiam nesupratingam kaip man. Gal galėsiu panaudoti argumentus, kai pats savo giminėms aiškinsiu, kodėl taip brangiai pirkau augintinį, kai pilna nemokamų, trokštančių rūpesčio ir meilės.