"70005" <70005@usa.net> wrote in message news:jq776k$7jp$1@trimpas.omnitel.net... > >> Niekas jums neparduos tokio šuns, kuris ateityje turi šansų tapti >> paklausiu reproduktoriumi, nebent, kaip jau sakiau, aktyviai bendrautumėt >> su veisėju, ir be abejo, tokiu atveju būtų reikalinga sutartis. > > Čia, kaip suprantu, irgi didelės meilės šunims, o ne nuosavai kišenei > įrodymas?:) Nesitikiu, kad suprasit, bet dar kartą pabandysiu paaiškint. Iš didelės meilės nuosavai kišenei daromos minimalios investicijos. Kalė - kuo pigiau ir arčiau perkama, kuo taupiau auginama, du kartus nuvedama į parodą, su varganais "labai gerai" įvertinimais pakergiama su pigiu kaimyno patinu ir 6 savaičių šuniukai jau parduodami. Iš didelės meilės savo hobiui - veisimui ir jo rezultatams - perspektyvus reproduktorius parduodamas ne bet kam iš gatvės, o tam, kuris sugebės išnaudoti jo privalumus. Arba pasiliekamas sau, arba parduodamas kolegoms, su kuriais galima keistis genetine medžiaga, arba patikimam žmogui pagal sutartį, kuri garantuos, kad veisėjas galės panaudoti gerą šunį, o pirkėjas nepaleis to gero šuns kergtis su prastomis kalėmis, gadindamas veislyno vardą. > >> Rimtas veisėjas dėl jam įdomaus patino nuvažiuos ne vieną tūkst. km, arba >> atsisiųs spermą, o kam jam kažkoks eilinis patinas pašonėj? Jei net jį >> sudomins jūsų patino kraujai, tada jau geriau rinktis jūsiškio tėvą, kuris >> jau yra davęs aiškių palikuonių. Ne tokie rimti - "fabrikėlių" savininkai >> paprastai turi savo patiną, ir tik su juo kergia. Na, lieka vienas kitas, >> kuris sugalvojo sukergti kalę "dėl sveikatos", iš jų atsiras koks vienas, >> kuriam svarbiausi patino privalumai - maža kaina ir kaimynystė. Tai gal ir >> turėsit kelis tokius kergimus per visą šuns gyvenimą. > > Ok. Na, kaip ir minėta, tai ir nėra tikslas, bet patekus į šunų komercijos > pasaulį, nejučiom pradedi žaisti pagal jo taisykles. Taip ir maniau - nieko nesupratot. Va pavyzdys. Prieš porą metų gerai pažįstama veisėja nepardavė šuniuko į šeimą su 3 mažais vaikais (nes netikėjo, kad šuniukui bus saugu, jis mažos veislės). Vienas užsienio veisėjas panoro įsigyti tą patį šuniuką sau, kaip reproduktorių. Mūsiškė veisėja nuvežė tą šuniuką į užsienio parodą, kur buvo numatytas perdavimas, o ten tuo pat metu buvo lietuviai, kurie ieškojo tos pačios veislės šuniuko. Jie ir gavo tą šuniuką, nes veisėjos nuomone pas tuos žmones šuniukui bus geresnis gyvenimas. Taip ir atsitiko, šuniukas gyvena Lietuvoje, renka titulus, tačiau nėra veisiamas. > O jūs, žiūriu, dar ir aršūs:) Ar tik nebūsiu pataikęs... Nežinau kur jūs čia taikėte, pataikėte ar nepataikėte, tačiau aš neauginu prancūzų buldogų. Nors jų veisėjų ir augintojų pažįstu nemažai. > Tikrai, norint, kad draugas būtų veislinis, reikia nemenko moralinio > pasirengimo:/ Skirkit sąvokas. "Grynaveislis" - tiesiog konkrečios veislės šuniukas, su veislę patvirtinančiais dokumentais, namų džiaugsmui, ar "veislinis" - ne bet koks, o skirtas veisimui.