Sutinku. Pirkėjas irgi turėjo ne vien emocijomis vadovautis, bet ir pasidomėti, galiausiai pasikonsultuoti su kinologais ir su jų pagalba išsirinkti. Kaip visuomet, sunku apibrėžti ribą, kai žmogų tiesiog turėtų/privalėtų informuoti, kad šis šuo yra padidintos susirgti rizikos ir kiek pats nepatyręs žmogus privalo išsiaiškint. "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:jgoe26$jr3$1@trimpas.omnitel.net... > Na, kaip jau minėjau, dokumentai nėra garantija. > > Be to, žinoma, yra įvairių subtilybių, kurias reikėtų išsiaiškinti, prieš > perkant atitinkamos veislės šunį. Pvz., pasidomėti kilme ir ką reiškia, > jeigu abiejų tėvų displazijos tyrimo rezultatas yra "C" - aš asmeniškai > tokio šuniuko nepirkčiau, nors pagal esamas taisykles jis "dar atitinka > standartus". > > Nuo informacijos rinkimo niekas neatleidžia (ir dažnai žmonės daug daugiau > iš anksto domisi įvairiais techniniais aspektas, patikimumu ir gaintojų > rekomendacijomis pirkdami, pvz., šaldytuvą, nei šunį). Esminis skirtumas > tame, kad perkant "iš turgaus" vienintelis informacjos šaltinis yra "va, > pažiūrėkit, sveikas ir linksmas", bei "taip taip, abu tėvai aukščiausio > lygio".