Sutinku. Pirkėjas irgi turėjo ne vien emocijomis vadovautis, bet ir 
pasidomėti, galiausiai pasikonsultuoti su kinologais ir su jų pagalba 
išsirinkti. Kaip visuomet, sunku apibrėžti ribą, kai žmogų tiesiog 
turėtų/privalėtų informuoti, kad šis šuo yra padidintos susirgti rizikos ir 
kiek pats nepatyręs žmogus privalo išsiaiškint.

"Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message 
news:jgoe26$jr3$1@trimpas.omnitel.net...
> Na, kaip jau minėjau, dokumentai nėra garantija.
>
> Be to, žinoma, yra įvairių subtilybių, kurias reikėtų išsiaiškinti, prieš 
> perkant atitinkamos veislės šunį. Pvz., pasidomėti kilme ir ką reiškia, 
> jeigu abiejų tėvų displazijos tyrimo rezultatas yra "C" - aš asmeniškai 
> tokio šuniuko nepirkčiau, nors pagal esamas taisykles jis "dar atitinka 
> standartus".
>
> Nuo informacijos rinkimo niekas neatleidžia (ir dažnai žmonės daug daugiau 
> iš anksto domisi įvairiais techniniais aspektas, patikimumu ir gaintojų 
> rekomendacijomis pirkdami, pvz., šaldytuvą, nei šunį). Esminis skirtumas 
> tame, kad perkant "iš turgaus" vienintelis informacjos šaltinis yra "va, 
> pažiūrėkit, sveikas ir linksmas", bei "taip taip, abu tėvai aukščiausio 
> lygio".