On Mon, 07 Jun 2010 12:00:22 +0300, RaR wrote: >> Seip nemanau kad Merkel labai rupejo Sarkozio pareiskimai. Bet va taip >> nei is sio nei is to paremt graikus irgi negali, suvalgys nuosavi >> rinkejai. Reiskia galima leist kokiam Sarkoziui save priversti. > > Gal taip, gal ir ne. Mintis galima tik nuspėti, girdime ir matome tik > žodžius ir veiksmus. Šiuo atveju dėl pagalbos plano Sarkozy smarkiai > spaudė ir net pareiškė kad Prancūzija pasitrauks iš eurozonos, jei nebus > pritarta tam gelbėjimo planui. Pofig ka jis ten pareiske, ne jam sprest :) T.y. jei tikrai sumanytu pasitraukt, tai kita diena isskristu is savo kedes. Todel nemanau kad kas nors i tai rimtai reagavo. >> Todel, kad graikam pastipus tas pats nutiks ir kitiems islaikytiniams. >> O tai reiks tos pacios vokietijos, prancuzijos ir t.t. ekonomiku >> griuvima. O sito niekas nenori. > > Tai bet ir rašau - problemos konservuojamos, disbalansai didėja, rinkoms > neleidžaima apsivalyti natūraliu būdu. Tikėsimės, kad iš tikrųjų pavyks > viską švelniai subalansuoti, visi galiausiai išspręs tas skolų problemas "Apsivalius" rinkoms visos tos pacios problemos niekur neprapuls ir progresuos toliau. Ir saknys ju ne rinku disbalanse. > ir sukurs mechanizmus kaip į jas nebeįlisti. Tiesiog visas pasaulis > paskutinius kelis šimtmečius sparčiausiai ir efektyviausiai vystėsi ten, > kur veikė rinkos mechanizmai. Šitas valdžių atliekamas > gelbėjimas/balansavimas - tai iš dalies planinė ekonomika. Iki šiol ji > daugumoje veikė nevykusiai. Bet pasaulyje vėl įvedama vis daugiau jos > elementų. Belieka tikėtis kad šįkart tai suveiks sėkmingiau. Vien rinkos mechanizmu nepakanka, jie kaip zinia buvo visais laikais nuo pat zmonijos istorijos pradzios. Juk niekam ne paslaptis, kad visos "pirmo" pasaulio salys toli grazu nera nevaldomos "barzos" kurias kazkur plukdo rinku sroves. >>> precedentas - jei vieną išgelbės, tai visi tikėsis kad ir kitus >>> gelbės, todėl patys rimtai nesitvarkys su savo skolomis, o rinkos joms >>> galės beatodairiškai skolinti nepaisydamos jų mokumo situacijos. >> >> Tai ne tik skolina, bet ruosiasi ir priziuret. > > Na tai gerai, tikėsimės kad tai veiks. Grubus rinkos mechanizmas vienaip > ar kitaip viską išsprendžia. Tikėsimės, kad šįkart suveiks ir švelnus > valdžių kontroliuojamas mechanizmas. Abejoju. Minetas mechanizmas laimes kazkiek laiko kas yra geriau uz totalu meltdowna. Bet esmines perprodukcijos problemos (kas ir yra krizes saknys) nuo to neprapuola. >> As tai "eurozonos nares" pakeisciau "ekonominemis partneremis". Ir >> nesvarbu ar tai eurozona ar ne. > > Bet vat kažkodėl vis spekuliuojama eurozonos sąvoka. Iš tikrųjų aš gal Tai zinoma. Kokios nors graikijos minejimo nepakanka kad issiubuot panikos banga. O vat euro - prasom. Ir visai ne todel, kad kazkas intensyviai "pumpuoja" baime. Pakanka baimes kad kiti gali issigasti :) > nesu pakankamai įsigilinęs į ECB veikimo mechanizmą ir jo vykdomas > priemones, bet manau kad Graikijos žlugimas dabar eurui tiesiogiai > negrėstų. Po kelių metų, ECB dabar pradėjus pirkti Graikijos skolą, jau > kažkiek grės. Bet vis tik šiuo metu ECB iš esmės gelbėja komercinius > bankus - padeda jiems atsikratyti Graikijos obligacijų. Taigi, Graikijos > atveju vykdomas iš esmės tas pats veiksmas - gelbėjami per daug > rizikavę, nelabai atsakingai veikę bankai, investiciniai fondai ar šiaip > atskiri investuotojai. Ir gelbėjami taip, kad ne tik siekiama palaikyti > finansinių rinkų stabilumą, bet ir blogus sprendimus priėmusieji > praktiškai nepatiria jokių nuostolių ir toliau gali vykdyti tą pačią > veiklą. Butu iliuzija galvoti, kad leidus pargriuti graikams pavyks kazka "nubausti" ar "pamokyti". Tu zmoniu kurie realiai priima sprendimus tuom nenubausi, ju privatus kapitalas guli saugiai padetas. O ju valdomas svetimas turtas jiem mazai rupi. Uztat nubausi labai daug zmoniu kurie su tuo niekaip nesusije ir kaip tik medzioja kredita savo galbut netgi visai prasmingam bizniui. Tame ir visa situacijos ironija. >> Kas is to banko akciju jei ju verte zemiau nulio? Abiem atvejais rizika >> panasiai didele. > > Žemiau nulio tai iš principo negali būti, nes akcijas bet kada gali > įmesti į židinį ir sukūrenti. Bet yra ir blogesnių (ar geresnių blogus > sprendimus priėmusiems savininkams) būdų, kaip kad aukščiau minėtas ECB > pradėtas Graikijos obligacijų supirkimas. Šiuo atveju komerciniai > subjektai nepraranda nei finansų, nei valdymo kontrolės, nes blogas jų > paskolas paprasčiausiai superka valdžios institucija (iš esmės riziką ar > nuostolius priverstinai perima mokesčių mokėtojai, nedalyvavę priimant > blogus finansinius sprendimus). Zinoma kad dalyvavo, tik netiesiogiai :) Kita vertus, ECB nera normalus rinkos dalyvis ir "pinigai" jam reiskia siek tiek ka kita nei mums mirtingiesiems. Tai apskritai filosofinis klausimas. >> Ne "daznai" o "neisvengiamai". Nes monopolija yra logiskas >> konkurencijos laisvoje rinkoje rezultatas. > > Na, gal ne visada neišvengiamai. Priklauso ir nuo rinkos dydžio bei > pobūdžio. Beje, ta problema buvo akivaizdi jau XIX a., dėl jos ir kilo > visokios komunistinės ideologijos, apie jas rašė ir Marksas savo > "Kapitale". O XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje kai kurios JAV sritys > buvo beveik visiškai monopolizuotos (žymiausi savininkai Rokfeleris, > Morganas). Ir prezidentu tuomet tapęs Todoras Ruzveltas ėmėsi šio > reikalo, buvo priimti antimonopoliniai įstatymai ir beveik visos jos > išskaidytos. Galutiniam rezultate - visada neisvengiamai. Nuo dydzio priklauso tik proceso trukme. O tai ka dare Ruzveltas ir co. jau nebera laisva rinka :) -- kthxbai.