On Sat, 05 Jun 2010 10:03:18 +0300, RaR wrote: >> Patys vokieciai aiskina visiskai kitaip: labiausiai spaude paciu >> vokieciu bankai kurie sociai priinvestave toje pacioje graikijoje. >> Beigi vokiskas biznis. Sarkozio aiskinimai vokieciams daugiau ar maziau >> px. > > Ir vokiečių ir prancūzų bankai spaudė, nes turi daug graikų obligacijų > prisipirkę. Bet faktas tas, kad Vokietijos rinkėjų nuomonė buvo > nepalanki beatodairiškam Graikijos gelbėjimo planui ir Merkel buvo labai > atsargi tuo klausimu. O yra liudininkų pasakojimų apie tą susitikimą, > kuriame buvo priimtas nutarimas, ir kaip Sarkozy spaudė Merkel. Prancuzu rinkejams tas gelbejimas irgi nepatiko. Niekam negali patikt remt kazka kita kai patys nesuduria galo su galu. Seip nemanau kad Merkel labai rupejo Sarkozio pareiskimai. Bet va taip nei is sio nei is to paremt graikus irgi negali, suvalgys nuosavi rinkejai. Reiskia galima leist kokiam Sarkoziui save priversti. >>> Taip, bet skola jau didesnė už jį, o remiant po penkų metų gali ir dar >>> padvigubėti. Bet rėmėjai vis nori tikėti kad ji "pasitaisys" ir jos >>> skolos kažkada nebe didės, o mažės. >> >> Gali padvigubeti tik tada jei kas nors jai skolins. Bet vienaip ar >> kitaip eurozonos mesteliais tai palyginti nedidele suma. > > > Tai ir skolina jau. Ir nebe rinkos, o ES valstybės ir ECB. ES mastu gal > sumos ir nelabai didelės, bet Graikijos mastu - labai didelės. Kodėl > kažkas turi išlaikyti graikus? Tuo labiau kad eilėje visa krūva > išlaikytinių su daug didesnėmis ekonomikomis. Čia labai svarbu Todel, kad graikam pastipus tas pats nutiks ir kitiems islaikytiniams. O tai reiks tos pacios vokietijos, prancuzijos ir t.t. ekonomiku griuvima. O sito niekas nenori. > precedentas - jei vieną išgelbės, tai visi tikėsis kad ir kitus gelbės, > todėl patys rimtai nesitvarkys su savo skolomis, o rinkos joms galės > beatodairiškai skolinti nepaisydamos jų mokumo situacijos. Tai ne tik skolina, bet ruosiasi ir priziuret. >> Tai rinkos ir anksciau nebuvo priverstos skolinti drachmomis. Lietuvai >> gi irgi niekas neskolina litais. Todel devalvavimo problematika anais >> laikais buto tiek pat (ne-)aktuali kaip ir dabar. > > Čia ne apie devalvavimo problemą, o apie skolų lygio ir skolinimo > problemą. Lietuvai, kuri turi litus ir neturi akivaizdžių gelbėtojų > (kaip ir Graikijos ne eurozonoje atveju) skolina su vis brangesnėmis > palūkanomis kuo didesnis jos skolos lygis ir kuo blogesnė biudžeto > padėtis, kol galiausiai ji iš viso nebegali pasiskolinti rinkose. Tokiu > atveju belieka bankrutuoti ar kreiptis į TVF ir vykdyti jų pasiūlytas > griežtas biudžeto subalansavimo priemones. Graikijai, esančiai > eurozonoje, visi noriai skolino ir dėl to kad eurais (nors kai ne > eurozonos valstybės skolinasi eurais šitas skirtumas atkrenta), bet ir > dėl to, kad tikėjosi kad eurozonos valstybės neleis Graikijai > bankrutuoti ir gelbės ją. Todėl Graikija galėjo per daug prisiskolinti. > Ir tie skolintojai buvo teisūs dėl gelbėjimo. > > Taigi, šiuo atveju svarbiau ne devalvacijos baimės nebuvimas (turėdama > drachmą Graikija vis tiek būtų priversta skolintis tvirta valiuta), bet > tikėjimas kad eurozonos šalys gelbės savo narę. As tai "eurozonos nares" pakeisciau "ekonominemis partneremis". Ir nesvarbu ar tai eurozona ar ne. >> Kas del gelbejimo, tai bankai gali tiketis lygiai to paties ir tada jei >> graikija turetu drachmas. Kad kad vyriausybes pvz gelbejo bankus >> prasispekuliavusius amerikoje ir UK. > > Tai aš jau ir samprotavau apie gelbėjimus, ir kad jie užkonservuoja bei > didina problemas. Rinkos ekonomika neveikia kaip turi veikti, jei > nesėkmingas verslas nebankrutuoja. O dėl savų bankų gelbėjimo ir kitos > šalies gelbėjimo, tai yra šiek tiek skirtingi dalykai. Valstybės dažnai > gelbėja savo bankus (kartais ir kitas įmones), bet dažniausiai ir perima > jų akcijas. Kai viena valstybė finansiškai gelbėja kitą, jokios jos > akcijos šiai neatitenka, todėl tai paprastai nevyksta. Kas is to banko akciju jei ju verte zemiau nulio? Abiem atvejais rizika panasiai didele. >> Zinoma. Bet tam reikia ne graikus spirti is eurozonos, o mazinti >> ekonomikos priklausimybe nuo banku sistemos. Arba kaip padaryt esama >> banku sistema maziau homogeniska. Kas isspres sita problema gales >> rimtai pretenduot i nobelio premija. > > Taip, problemos su finansų sistema yra, bet kol kas niekas nežino kaip > jas teisingai išspręsti. Viena vertus stambios struktūros dažnai > susidaro natūralios konkurencijos išdavoje, nes dėl masto ekonomikos jos > dažnai veikia efektyviau. Kita vertus gigantui žlugus atsiranda dideli > disbalansai ne tik šalies, bet ir pasaulio ekonomikoje. Ne "daznai" o "neisvengiamai". Nes monopolija yra logiskas konkurencijos laisvoje rinkoje rezultatas. Seip tai krizensim ir toliau kol daugiau ar maziau neisspresim finansines industrijos problemos. Realiai tai irgi nepades, nes pasaulio ekonomikos problemos slypi joje pacioje, o finansine industrija yra viso labo pasekme. Vienas megaciklas galima sakyt jau pasibaige, o naujo vis dar neisrandam. Ir nera garantijos kad israsim. -- kthxbai.