On Mon, 31 May 2010 13:20:53 +0300, RaR wrote: >> O kodel Graikams reiketu teikti paskolas uz tai kad jie yra eurozonos >> dalis? Kazkaip negirdejau, kad butu toks isipareigojimas. Tavo kaimynas >> juk irgi yra lito zonos dalis, bet jei jis bankrutuoja, tai kazkaip lyg >> ir niekas neskuba remti. Ir lito kursas del to nekrenta :) > > Visiškai teisingai. Aš irgi už tai kad nereikėtų remti, ECB iki šiol > nefinansavo šalių skolų, todėl jis praktiškai buvo atsparus netgi šalių > - narių defoltams. Ir Vokietija buvo prieš rėmimą. Yra netgi jos > konstitucinio teismo išaiškinimas, kad ji turėtų pasitraukti iš euro > zonos, jei bus priversta finansuoti kitų narių biudžetus (pažiūrėsime ar > kas nors vystysis šia linkme). Bet nutarimas remti Graikiją priimtas > daugiausia pietinių šalių spaudimu ir tiesioginiu Sarkozy šantažu - jei > neparemiame, Prancūzija išeina iš euro zonos. Jų argumentas buvo tas, > kad Graikijai paskelbus defoltą bankrutuos bankai, finansavę jos skolą, > o tai bus baisiau už Lehmans Brothers žlugimą. Todėl skolininkai Patys vokieciai aiskina visiskai kitaip: labiausiai spaude paciu vokieciu bankai kurie sociai priinvestave toje pacioje graikijoje. Beigi vokiskas biznis. Sarkozio aiskinimai vokieciams daugiau ar maziau px. >> Beje, del dydziu: Graiku GDP sudaro mazdaug apgailetinus 2% EU GDP. >> T.y. visas triuksmas mano nuomone visiskai neadekvatus ir >> neproporcingas. > > Taip, bet skola jau didesnė už jį, o remiant po penkų metų gali ir dar > padvigubėti. Bet rėmėjai vis nori tikėti kad ji "pasitaisys" ir jos > skolos kažkada nebe didės, o mažės. Gali padvigubeti tik tada jei kas nors jai skolins. Bet vienaip ar kitaip eurozonos mesteliais tai palyginti nedidele suma. >> Tik su salyga, kad graiku skolos yra denominuotos drachmomis. Jei >> skolos Eurais/$ ar dar kokia nors kita "tvirta" valiuta, tai "trick'as" >> su infliacija deja nepavyks, prispausdinus drachmu skolos nemazeja. > > Na tai šitą ir rašiau. Kitą vertus kai skolos nominuojamos drachmomis, > per daug ji ir negalėdavo prisiskolinti, nes nerasdavo kvailių. Kai > įsivedė eurą, graikai prisiskolino beprotiškai, nes rinkos atsikratė > devalvacijos baimės, o vėlesni skolininkai (a la užkulisiniai sandėriai > su Goldman Sachs) nelabai bijojo ir defolto, tikėdamiesi kad esant > reikalui kitos šalys išgelbės Graikiją. Ir jie buvo teisūs. Taigi, iš > vienos pusės Sarkozy aršiai pasisako už bankų pažabojimą, iš kitos pusės > nuo pasekmių gelbėja neatsakingus jų veiksmus ir skatina tolimesniems > abejotiniems sandoriams. Tai rinkos ir anksciau nebuvo priverstos skolinti drachmomis. Lietuvai gi irgi niekas neskolina litais. Todel devalvavimo problematika anais laikais buto tiek pat (ne-)aktuali kaip ir dabar. Kas del gelbejimo, tai bankai gali tiketis lygiai to paties ir tada jei graikija turetu drachmas. Kad kad vyriausybes pvz gelbejo bankus prasispekuliavusius amerikoje ir UK. >> Taigis kad, ir perkonvertavus ju valiuta i drachmas situacija visiskai >> nepasikeistu. Minetiems bankams juk visiskai tas pats ar graikijai >> pasibaige eurai ar del "prispausdinimo" nukrito drachmos kursas ir del >> to pardavus obligacijas ir pakeitus drachmas atgal i eurus jie gaus >> dideli nuostoli. Ir vienu ir kitu atveju juos tektu arba gelbeti arba >> leisti bankrutuoti. > > Be abejo, graikų problemos - tai ir bankų problemos. Gelbėji Graikiją - > gelbėji ir bankus. Bet rinkos ekonomika efektyviai veikia tik tada, kai > rizikuojantis pilnai atsako už savo veiksmus, ir priėmęs blogus > sprendimus patiria nuostolių ar net pasitraukia iš rinkos. Kažką > gelbėdamas didini disproporcijas ir skatini naujas avantiūras. Zinoma. Bet tam reikia ne graikus spirti is eurozonos, o mazinti ekonomikos priklausimybe nuo banku sistemos. Arba kaip padaryt esama banku sistema maziau homogeniska. Kas isspres sita problema gales rimtai pretenduot i nobelio premija. -- kthxbai.