Verslo ziniose isspausdintas straipsnis apie tai, kaip buvo apdrausta valstybes skola USD. Zr. straipsni zemiau. Dabar man iskilo toks klausimas. Tai papasakokit, kuriu galu reikejo skolintis doleriais ir naudot sita apsidraudimo mechanizma per EUR valiuta, jei rinkoje EUR palukanos buvo ir taip mazesnes, kaip kad rasoma tame paciame straiopsnyje? Kodel valstybe nesiskolino is karto EURais? Nes is pradziu tai buvo ivairiu pamastymu, kad na gal ir gerai, jei USD nukris, tai musu skola litine israiska sumazes, palukanos sumazes, bet dabar is sito straipsnio tampa aisku, kad doleriui gali buti nors ir tvanas, nes valstybe uzfiksavo EUR-USD keitimo kursa 10metu i prieki ir jokie valiutu svyravimai nebegroja. Negi reikalas tik tame, kad tuomet niekas nenorejo skolinti Lietuvai EUR'ais uz priimtinas palukanas? ************************************************************************ Finansų ministerija atverčia kortas - kaip buvo apdrausta 2 mlrd. USD skola VZ.LT 2010.06.01 13:04 Ilgalaikės palūkanų normos JAV doleriais rinkoje buvo didesnės, nei skolinantis eurais, todėl apdraudus 2 mlrd. JAV dolerių emisiją nuo valiutų kursų svyravimo ne tik negresia stiprėjančio USD įtaka, bet ir sumažėjo Vyriausybės mokamos palūkanos. Finansų ministerija atskleidžia, kaip apdraudžiamos valstybės obligacijos JAV doleriais ir kodėl pasikeičia mokamos palūkanos. Susiję rašiniai vz.ltFinansų ministerija atskleidė, kiek iš tiesų Lietuvai kainuos 2 mlrd. USD skola Gal galėtumėte paaiškinti, kaip buvo apdrausta pastaroji 2 mlrd. JAV dolerių (USD) obligacijų emisija? Irma Lazickienė, Finansų ministerijos Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėja: Skolinantis JAV doleriais valiutos kurso rizika patiriama kas kartą mokant palūkanas ar grąžinant pagrindinę pinigų sumą. Už išplatintas obligacijas gautus pinigus naudojame Vyriausybės išlaidoms, kurios yra litais. Todėl prieš sumokant palūkanas arba prieš obligacijų išpirkimą reikės įsigyti atitinkamą sumą JAV dolerių – iškeisti litus į USD. Jei JAV dolerio kursas euro atžvilgiu labai sustiprėtų, Vyriausybė patirtų nuostolių, jai būtų sunku planuoti būsimas valstybės išlaidas. Todėl siekiant apsidrausti nuo valiutų kursų svyravimo rizikos buvo sudaromi keli sandoriai. Finansų ministerija (FM) su bankais susitarė dėl valiutos kurso, kuriuo iškeičiami pasiskolinti JAV doleriai į eurus, o atėjus obligacijų išpirkimo metui – tuo pačiu kursu bankai įsipareigoja eurus vėl iškeisti į JAV dolerius, kuriais FM grąžins įsipareigojimus. Taip pat sutariama dėl palūkanų, kurios bankams bus mokamos už skolą eurais, dydžio. Sudarant tokius sandorius gaunamos kitos palūkanos, šiuo atveju jos yra mažesnės. Kuomet FM reikės už obligacijas mokėti palūkanas investuotojams, pirmiausia ji reikalingą eurų sumą perves bankams, su kuriais sudarytos apsidraudimo sutartys. Šie FM grąžins atitinkamą sumą JAV doleriais, kurią FM išmokės obligacijų turėtojams. Visu laikotarpiu, kuriuo sudaryti apsidraudimo sandoriai, šiuo atveju 10 m., nei FM mokėtina suma išperkant obligacijas, nei palūkanos, nepasikeis. Kaip vadinasi šis finansinis instrumentas? Tai valiutų apsikeitimo, derinamo su fiksuotų palūkanų mokėjimų apsikeitimu, sandoris (angl. cross-currency swap, CCS). Kaip didesnės palūkanos JAV doleriais tapo mažesnėmis palūkanomis eurais? Apsikeitimo sandorio sudarymo metu rinkoje buvo skirtumas tarp palūkanų mokamų už obligacijas JAV doleriais, ir už obligacijas eurais. Tuo metu už obligacijas doleriais palūkanos buvo didesnės nei už atitinkamos trukmės obligacijas eurais. Dėl susidariusio skirtumo FM užfiksavo mažesnes palūkanas, šia dalimi sutaupysime. Palūkanų normos rinkoje priklauso nuo bazinių palūkanų normų, kurias nustato centriniai bankai. Skirtingose rinkose bazinės palūkanų normos skiriasi, ne išimtis ir JAV bei euro zonos pavyzdys. Investuotojo pajamos kiekvienoje rinkoje priklauso ne tik nuo toje rinkoje mokamų palūkanų tos šalies valiuta, bet ir nuo valiutų kursų, kurie yra investavimo bei investicijos atsiėmimo momentais. Nuo valiutos kurso rizikos investuotojai taip pat draudžiasi, sudarydami išankstinius sandorius ar panašiai. Kiek bankų apdraudė Lietuvos pastarąją obligacijų emisiją? Su 8 bankais buvo sudaryta 10 sandorių, o paskelbtas palūkanų dydis (6,871%) yra vidutinė svertinė visų sandorių reikšmė. Kokia valiuta bus grąžinama paskola ? Vertybinių popierių emisijos sąlygos nesikeitė – ji bus išperkama JAV doleriais. Tačiau prieš kiekvieną palūkanų mokėjimą bei prieš pagrindinės sumos grąžinimą, FM „išsikeis“ pinigus – sumokės eurus ir gaus JAV dolerius apsikeitimo sandorio sudarymo metu su bankais sutartu fiksuotu kursu. Tai nepriklausys nuo to, koks bus JAV dolerio kursas obligacijų išpirkimo metu rinkoje. O gautus JAV dolerius FM perves investuotojams už vertybinius popierius. Ar kas nors šiuo atveju „pralošia“? Dabar sunku pasakyti, ar kas pralošė, nes sandoriai sudaryti dešimčiai metų. Viskas priklausys nuo to, kaip per tą 10-ies metų laikotarpį keisis euro kursas JAV dolerio atžvilgiu. Dabar, kai JAV doleris yra sustiprėjęs, Vyriausybė apsidrausdama tikrai nepralošė. Kas apskritai nulemia palūkanas, kuriomis skolinamės? Palūkanas nulemia rinkos sąlygos: lėšų pasiūla ir paklausa, EUR/USD kursas, valstybės kaip emitento rizikingumas ir daug kitų veiksnių. Kiekvieno iš jų įtaka skirtingu laikotarpiu yra vis kitokia. Ar apsidraudimas turi papildomų sąnaudų? Šiuo atveju nebuvo jokių papildomų mokėjimų. VZ.LT skaitytojas rašo: „pernai vyriausybė pasiskolino beveik milijardu litų daugiau nei reikėjo (skirtumas tarp grynojo skolinimosi ir deficito), o šiemet ir pasiskolino iš anksto pusei metų į priekį, tai kaip "perviršis" yra naudojamas?“ Vyriausybė skolinasi deficitui finansuoti, ankstesnėms skoloms grąžinti, valstybės investicijoms finansuoti, socialinių fondų įsipareigojimams dengti ir srautams subalansuoti, bei kitiems tikslams, jeigu dėl to yra atskiras įstatymas. Skaitytojas skaičiuoja tik skolinimąsi ir deficitą. O grynasis skolinimasis yra skirtumas tarp tais metais pasiskolintos sumos ir tais metais grąžintos skolos sumos. Grynasis skolinimosi limitas nėra ta suma, kurią reikia pasiskolinti per metus. Neaišku, apie kokį perviršį kalbama. Valstybė biudžete perviršio nėra, nes biudžetas yra deficitinis. Perviršis būtų, jeigu pajamų į biudžetą surinktume daugiau nei suplanuota išlaidų. Buvo skelbta, kad kai kuriais šių metų mėnesiais buvo surinkta į biudžetą daugiau pajamų nei planuota, tačiau tai nėra biudžeto perviršis, nes biudžetas ir toliau išlieka deficitinis. Dėl tokios sumos gali sumažėti suplanuotas deficitas, tačiau tas "perviršis" nėra toks, kad padengtų visą suplanuotą deficitą. Biudžetas ir toliau išlieka deficitinis, todėl reikia skolintis deficitui padengti. Kiek kainuos pernai spalį išplatinta 1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisija, kurios palūkanos platinimo metu sudarė 6,75%? 1,5 mlrd. USD emisija taip pat apdrausta CCS, buvo sudaryti 4 sandoriai su 4 bankais. Vidutinės svertinės palūkanos sudaro 6,763%. * * * VZ.LT rašė, kad didžiausia šalies istorijoje obligacijų emisija - šiemet vasarį užsienio rinkose paimta 2 mlrd. JAV dolerių (tuometiniu kursu apie 5 mlrd. Lt) skola - Lietuvai kasmet kainuos 6,871% metų palūkanų, nepriklausomai nuo to, kaip keisis JAV dolerio ir euro kursas. Už šią skolą mokesčių mokėtojams per 10 m. iš viso reikės sumokėti apie 3,44 mlrd. Lt palūkanų. Anksčiau skaičiuota, kad už 7,375% metų palūkanas JAV doleriais platintos obligacijos kainuos apie 3,8 mlrd. Lt.