Klausyk, ups, ar tau galvoj nebegerai su ta malda? Iš kur išpešei tokią mintį, kad negalima už kitus melstis? Pilnas Šventraštis maldos pavyzdžių: "Kiekvienoje Bažnyčioje, su malda ir pasninku, uždėdami rankas..." (Apd 14, 23). "Petras liepė visiems išeiti ir atsiklaupęs ėmė melstis". "O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus" (Mt 5,44) "Viliamės, kad jis ir toliau mus gelbės, prisidedant jums maldomis už mus" (2Kor 1,10)"Broliai, mano širdies troškimas ir mano malda Dievui yra už juos - jų išgelbėjimui" (Rom 10, 1,1). Ir toliau - Lk 6, 28, Ef 6,18, Kol 4,3,Tes 5,25... Galų gale ką darė pats Kristus? "Traukdavosi į nuošalesnes vietas melstis" (Lk 5,16), meldėsi Getsemanėje, meldėsi ant kryžiaus - "Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro". Dar - paskaityk Bažnyčios katekizmą apie maldos rūšis ir intencijas, jei turi, jei neturi, nurašysiu. Nesupranti to paties maldos poveikio: iš žmogaus laisvos valios niekas negali atimti; jei žmogus geros valios, jis paklus maldos inspiruotoms mintims, jei ne - atstums, nepasiduos, nereaguos. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19236