Su pasaulio pabaiga buvo tokia baisi istorija. Ėjom po bažnyčios su
teta, mamos sese, link senelių kapų. Matau kalnelį su dideliais
medžiais, vartus, takelius, žinau, aukštyn ir į dešinę bus krūmas
baltomis uogomis, prosenelių mediniai kryžiai, metalinė tvorelė. Metais
vyresnis pusbrolis, gal šešerių, pasakoja man apie paskutinįjį
teismą. Aš dar deruosi, nenoriu to teismo, nieko blogo nepadariau.
Įsivaizduoju save su balta suknele tarp prisikėlusiųjų ir klausiu, ar
negalėčiau likti karste gulėti, miegoti amžinu miegu ir neprisikelt. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19236