"Negi, kalbant grynai teoriškai,negalima melstis už netikinčiuosius?
Berods Noė minėjo, kad galima ir, net nereikia klausti leidimo?"

Iš patirties sakau, kad negalima pažeidinėti kitų valios, netgi su
geriausiais ketinimais. Hezus Marija, jeigu būtų galima, tai pats Dievas
visus išgydytų, atstatytų į teisingą kelią ir gražiai visi gyventume
... kaip komunistų utopijoj, kur kiti pasirūpina mūsų laime, už mus
nuspręsdami, kas mums geriausia.pedofilai, pvz. taip ir galvoja- seksas
toks puikus, kd reiktų nuo mažens vaikus prie jo pratinti.  Meilė be
laisvės neįmanoma. Todėl Dievas Davė mums Laisvą Valią ... Jėzus
negydė visos minios, nors tokie stebuklai jam buvo/yra vienas niekis.
Gydė tuos, kurie pasiruošę juo tikėti, tuos, kurie patys pas jį
veržėsi. Ir, žinoma, tuos, už kuriuosjau sprendimus priima kiti
žmonės: sunkūs ligoniai ir vaikai... Ir stebuklų nedarė reklamai, nes
tai būtų irgi savotiška prievarta, tik psichologinė. Stebuklai
tikinčiam žmogui yra natūralus dalykas. Turi būti. Nenatūralu, jei 
jie nevyksta. 

"Dar manau, kad tikintysis pasimeldęs už kitą, jaučiasi atlikęs gerą
darbą, panašiai kaip sušelpus pavargėlį, nors tas gautus pinigus
prageria."
Tai kad ne už gerus darbus Dievas mus myli. Keista, ar ne? Šiaip
dažniausiai tėvo meilė būna sąlyginė - gaerai elgsies, mylėsiu,
blogai elgsies, eik von iš mano akių. Bet Naujo testamento Tėvas jau
myli ne sąlygine, bet besąlygine meile, kaip motina. Duoda malonę
visiems. Tik, gaila, ne visi ją dar moka priimti. Juk pavargėlis ir yra
tas susimažinęs žmogelis, kuris nemoka priimti didelių Tėvo dovanų,
bet tenkinasi mažonmis žmonių aukomis. Tačiau tu teisus. Duodamas
žmogus duoda sau, gydo save nuo godumo... ir tai kelias į turėjimą,
turtėjimą, nes tik duodamas patenki į turėjimo būseną.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19236