Visiškai pritariu. Romas Z. schrieb: > Jokios pagiežos kalbininkams - gerbiu juos ir myliu, jų darbą vertinu, jų patarimų (ne nurodymų) tikrai sąžiningai laikausi. Kol jie nepradeda burti to, ko patys nesupranta (IT terminų raida geriausias to pavyzdys). > > Bet aš kaip vertėjas esu plėšomas tarp dviejų skirtingų srovių - iš vienos pusės aš noriu, kad, pvz., anglai ar vokiečiai (labiau anglai nei vokiečiai) rašytų baisiai taisyklingai ir laikytųsi visų taisyklių - tada neturiu vargo bandydamas suprasti, ką jie ten savo rašliava nori pasakyti. Tačiau iš kitos pusės aš noriu, kad mano kalba, už kurią aš dėkingas labiau mamai ir tėvynei nei kalbos mokslininkams (todėl nebandykite savintis teisių į ją), būtų kuo laisvesnė su kuo daugiau tarptautinių žodžių ir kuo laisvesne skyryba. > > Todėl ir pykstu, kai angliškas tekstas būna nesuvokiamas, nes jį rašęs italas nežino elementarių kalbos taisyklių, ir lygiai taip pat pykstų, kai kalbininkai man mauna apynasrį, nes jie mat prie kavutės nusprendę, kad galima tas, o negalima anas. O man tas jų nuosprendis reiškia tiesiog daugiau ir sunkesnio darbo ir mažiau poilsio. > > Tai čia apie rašytinę norminę kalbą. Apie šnekamąją apskritai turiu savo nuomonę, kuri yra gana kategoriška, bet kurią pasilieku sau. > > > "KJL" <kjl@inbox.lt> wrote in message news:h3fo4j$evm$1@trimpas.omnitel.net... >> 1. Bandau jau daugelį metų suprasti nesuvokiamą pagiežą kalbininkams. Suprantu diskusijas, ginčus neaiškiais atvejais, bet šiuo atveju remiamasi tik kažkokiais subjektyviais "įsitikinimais", su kuriais net neįmanoma diskutuoti. Labiausiai į akis krinta tai, kad daugiausia nepasitenkinimų reiškia "beraščiai" - tokie net reikalauja atsisakyti nosinių ar ko nors, nes jiems tai yra pernelyg sunkiai suvokiama. Tokiu atveju reikėtų atsisakyti daugelio mokslų, kurie yra kam nors nesuvokiami, sunkiai išmokstami. Beje, kiek teko domėtis, kažkodėl tokių beprasmių nuomonių dėl kalbos vartojimo kyla tik tose valstybėse, kurių natūrali raida buvo sutrikdyta. Taigi vėl grįžtame prie tų "beraščių", kurie nesuvokia, kad kalba nėra vien žodžių kratinys, pasakytų kaip nori, kur nori ir kada nori, kurie kalba ar rašo kažkuo, kas primena kartais kažkokią maišalynę, t. y. nei kokios nuoseklios logikos, nei kokios nors kalbos sistemos. Deja, kad ir kiek būtų garbinamas anglų kalbos tobulumas, vis dėlto ir joje privalu laikytis tam tikrų normų ir reikalavimų. Tas pats ir kituose moksluose: yra tam tikros taisyklės, tam tikri reikalavimai ar normos, ir jeigu jų nesilaikoma, mokslo nelieka. >> 2. Visi mokslai, kuriuose nėra kokių nors apčiuopiamų įrodymų, kad balta yra tik balta ir ne kitaip, yra aprašomieji ir norminamieji. O kalba yra tradicija ir susitarimo dalykas. Šiuo atveju lietuvių kalba ir net mūsų kalbininkai niekuo neišsiskiria iš kitų Europos ar pasaulio kalbų. Pilna tautų ir kalbų, neturinčių net mums įprastų tarptautinių žodžių ar svetimybes keičiančių savais žodžiais. Ir pavyzdžių nereikia ieškoti toli. >> 3. Kiekvienas savo srities specialistas įsivaizduoja esąs "svarbesnis" už kitus, kurie nėra tos srities specialistai. Tai yra normalus dalykas. >> >> "Romas Z." <juozeta@jahu.kom> wrote in message news:h3d7b2$jq3$1@trimpas.omnitel.net... >>> Labai subjektyvūs dalykai: "reikia skirti", "klaida laikoma" ir pan. >>> Kaip anglai teisingai pastebėjo, kalbininkai yra "descriptive" ir "prescriptive". >>> Pastarieji dažnai įsivaizduoja esą svarbesni nei yra iš tikrųjų, bet iš tiesų jų "skyrimai" ir "laikymai" kalbai dažniausiai turi tiek pat įtakos, kiek Šulijos komentarai ciklonų judėjimui. >>> >>> Bet čia aš šiaip pastebėjau, su šiuo konkrečiu atveju nieko bendra. >>> >>> >>> >>> "KJL" <kjl@inbox.lt> wrote in message news:h3d3rb$gbg$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Reikia skirti bendrinės ir šnekamosios kalbos kirčiavimą. Žodynuose >>>> paprastai pirmoje vietoje pateikiamas bendrinei kalbai priimtinesnis, >>>> kartais vadinamas taisykligesniu, variantas. Šalutinių variantų gali >>>> atsirasti dėl tarmių kirčiavimo skirtumų. Ne visi šnekamojoje kalboje >>>> vartojami variantai yra klaidos, bet ir ne visi yra norminiai, t. y. >>>> atitinka kalbos sistemą. Klaida laikoma tai, kas neatitinka kalbos (tarmės) >>>> normų. >>>> "Romas Z." <juozeta@jahu.kom> parašė naujienų >>>> news:h39ovs$vsb$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> Pagrįskite prašom (nesikabinėju, tik prašau). >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> "KJL" <kjl@inbox.lt> wrote in message >>>>> news:h386nn$vqg$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> Kirčiuojama tik a~smeniškai, plg. asmuo~, a~smenį, ruduo~, ru'deniškai, >>>>>> nes ru'denį, o ne rude~niškai >>>>>> >>>>>> Lietuvių kalboje po kirčiuoto skiemens gali būti ir dešimt nekirčiuotų. >>>>>> "GK" <kadagys@hotmail.com> wrote in message >>>>>> news:h368av$fsv$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>> Aha, reikėjo ieškoti būdvardžio, ne prieveiksmio. Įdomu, kad LKŽ >>>>>>> rekomenduoja /ãsmeniškas/. (Nežinojau, kad lietuvių kalboje gali būti >>>>>>> 3 >>>>>>> nekirčiuoti skiemenys po kirčiuoto.) >>>>>>> >>>>>>> Rimantas Liubertas wrote: >>>>>>>>> Pats vis tariau /„asm~eniškai“/, bet ne vieną kartą esu girdėjęs per >>>>>>>>> LRT /„àsmeniškai“/, nebūtinai iš LRT žurnalistų lūpų. Keista, kad to >>>>>>>>> žodžio nėra LKI. Dar keisčiau, kad dingo /„Dabartinės lietuvių >>>>>>>>> kalbos žodynas“/ iš interneto. >>>>>>>> ãsmeniškas, -a adj. (1), asmẽniškas (1) NdŽ būdingas asmeniui: >>>>>>>> Ãsmeniškas yra pasielgimas, kuris atitinka asmens pobūdį FT. >>>>>>>> ãsmeniškai adv., asmẽniškai: Su kuo asmẽniškai kalbėti NdŽ. Mes su >>>>>>>> juo >>>>>>>> asmẽniškai pažįstami Gs. >>>>>>>> >>>>>>>> Iš http://www.lkz.lt/ >>>>>>>> >>>>>>>> ic >>>>>>>> -- >>>>>>>> http://rimantas.com/ >>> >