On 03/10/2022 15:55, sail wrote:
> Man mama tokius batus buvo nupirkus kai mokyklon ėjau.
> > Paprastai slidūs batai vaikystėj buvo gerai, nes smagu pačiuožinėti.
> > Bet šitie batai buvo ypatingi. Su jais jau buvo ne tai kad smagu, bet > neprognozuojama. Švilpt abi kojos į viršų ir guli. Tada kaip minėjai > eini atsargiai, tai kažkiek padeda, bet ansčiau ar vėliau vėl kojos į > viršų.
> > Prisukau mevažčių į padą. Tie batai dar ir dabar neišmesti.
> Jei reiks aštrių pojūčių - apsiausiu. Nes papasakoti tai viena, o > pajusti tai visai kas kita. Kol nepabandai, netiki kad tokie būna.

Šitąjį gali pasakot auditorijai, kuri kerzų neavėjo. Bl#t

S.

>>> Exactly.
>>>
>>> Esu griuvęs ant ledo nesykį, bet vieną kartą piktai lūžo riešas. Ir >>> net nepasakysiu kur ir kaip ta ranka pateko - viskas vyksta akimirksniu.
>>>
>>> Slydimas per bet ką išskyrus ledą yra vaikų žaidimas, nes jis trunka >>> ilgai ilgai lyginant su ledu.
>>>
>>> Ant ledo pyst ir jau matai dangų. Sukibimas nuo normalaus pereina į >>> nulį iškart.
>>
>> Prieš n metų turėjau vieno garsaus brendo, kurio neminėsiu, žieminius >> batus. Buvo iš esmės labai geri, bet pasižymėjo absoliučiai netikėtu >> ir nevaldomu slydimu ant ledo. Būdavo eini žiemą, pyst ir guli. Paskui >> pramokau eiti kaip pingvinas. O dar kažkuri�� sniegingą žiemą >> neištvėręs užsidėjau "grandines" :)))
>>