Man mama tokius batus buvo nupirkus kai mokyklon ėjau. Paprastai slidūs batai vaikystėj buvo gerai, nes smagu pačiuožinėti. Bet šitie batai buvo ypatingi. Su jais jau buvo ne tai kad smagu, bet neprognozuojama. Švilpt abi kojos į viršų ir guli. Tada kaip minėjai eini atsargiai, tai kažkiek padeda, bet ansčiau ar vėliau vėl kojos į viršų. Prisukau mevažčių į padą. Tie batai dar ir dabar neišmesti. Jei reiks aštrių pojūčių - apsiausiu. Nes papasakoti tai viena, o pajusti tai visai kas kita. Kol nepabandai, netiki kad tokie būna. On 2022-10-03 14:37, Tomas wrote: > On 2022-10-03 13:36, sail wrote: >> Exactly. >> >> Esu griuvęs ant ledo nesykį, bet vieną kartą piktai lūžo riešas. Ir >> net nepasakysiu kur ir kaip ta ranka pateko - viskas vyksta akimirksniu. >> >> Slydimas per bet ką išskyrus ledą yra vaikų žaidimas, nes jis trunka >> ilgai ilgai lyginant su ledu. >> >> Ant ledo pyst ir jau matai dangų. Sukibimas nuo normalaus pereina į >> nulį iškart. > > Prieš n metų turėjau vieno garsaus brendo, kurio neminėsiu, žieminius > batus. Buvo iš esmės labai geri, bet pasižymėjo absoliučiai netikėtu ir > nevaldomu slydimu ant ledo. Būdavo eini žiemą, pyst ir guli. Paskui > pramokau eiti kaip pingvinas. O dar kažkurią sniegingą žiemą neištvėręs > užsidėjau "grandines" :))) >