Tema: Re: Eilini kart musu isrinktieji nesamones daro
Autorius: RaR
Data: 2009-02-19 14:59:04
Ir as su tuo sutinku. Bet galvoti apie jo mazinima reikia pakilimo metu. 
Siuolaikiniam pasaulyje, kai toks stiprus darbo pasidalijimas, staigus 
vartojimo kritimas kai kam neproporcingai skaudziai atsiliepia. Blogai tai, 
kad visiems staiga sumazinus vartojima desimtadaliu, nepradeda visi 
desimtadaliu maziau dirbti ir uzdirbti, bet koks desimtadalis ju lieka be 
darbo, o daznai ir be stogo virs galvos.

"Dainiushas" <skirdain@gmail.com> wrote in message 
news:gnjkmu$jv4$1@trimpas.omnitel.net...
> ai chia jau i lankas gaunasi. Ash manau, kad beribis vartojimo augimas yra 
> blogai - nes kazhkada vistiek pasiekiama riba. Kaip tik turim akivaizdu 
> pavyzdi ant akiu.
>
> -- 
> Dainius
>
>
> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message 
> news:gnjik2$g10$1@trimpas.omnitel.net...
>> Tai, zinok, kriziu metu pagrindine problema ir yra, kad pinigai 
>> neleidziami.
>> Juk bendras pinigu kiekis nemazeja. Atvirksciai, nuosmukio metu 
>> centriniai
>> bankai didina pinigu kieki rinkoje. Tiesiog kriziu metu investavimo 
>> rizika
>> didele, infliacija maza, gyventojai neuztikrinti del ateities, todel 
>> pinigai
>> neleidziami. Prie komerciniu benku nenoro skolinti prisideda ir tai, kad
>> nesurinkant biudzeto ir esant siekiui valstybinemis programomis isjudinti
>> ekonomika, vyriausybes skolinasi ir bankams daug saugiau pirkti valstybes
>> obligacijas. Taigi, bet koks pinigu judejimo (vartojimo) padidinimas 
>> krizes
>> metu yra labai siektinas. Vyriausybems siuo metu netgi naudinga butu dali
>> atlyginimo ismoketi vietines gamybos produktais. Automobilio panauda
>> didziaja dalimi irgi vietos paslaugu ir produktu vartojimas - garantini
>> aptarnavima vykdo vietiniai servisai, naudjamas vietoje perdirbtas kuras 
>> (MN
>> sunesa didele dali biudzeto). O jeigu ziureti placiau ir priimti domen, 
>> kad
>> mes gana daug paramos gaunam is issivysciusiu ES valtybiu, netgi bet koks 
>> ES
>> pagamintu produktu vartojimas yra sveikintinas. Ziurint pasaulines krizes
>> mastu, bet koks vartojimas sveikintinas.
>>
>> "Dainiushas" <skirdain@gmail.com> wrote in message
>> news:gnjhm6$e88$1@trimpas.omnitel.net...
>>>a jo, kaip chia visi dabar prisideje i kojines sedi....
>>>
>>> -- 
>>> Dainius
>>>
>>>
>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message
>>> news:gnjglu$c8o$1@trimpas.omnitel.net...
>>>> p.s.
>>>> O siuo metu netgi nebutina to pinigo kisti i kojine - gali nuvaziuoti i
>>>> Lenkija ir nusipirkti telika.
>>>>
>>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message
>>>> news:gnjgco$bn6$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>> Tai vat ir sakau - tada praktiskai viska reiktu antra karta
>>>>> apmokestinti -
>>>>> naudojimasi firmos automobioliu, kompiuteriu, sventinius vakarelius ir
>>>>> t.t. Galiausiai reiktu netgi apmokestinti naudojimasi tualetu ir
>>>>> prausykle
>>>>> darbo laikui pasibaigus. Is principo reiktu apmokestinti buvima darbe 
>>>>> po
>>>>> darbo valandu, jeigu uz ta buvima darbe nemokamas atlyginimas. Juk
>>>>> galbut
>>>>> jis, gyvate, specialiai neina namo, tokiu budu mazindamas savo 
>>>>> islaidas
>>>>> uz
>>>>> sildyma (namuose prisukti radiatoriai) ar vasara naudojasi tarnybiniu
>>>>> kondicionieriu vesa, galiausiai ten skaito ir taip sutaupo del
>>>>> nesunaudotos elektros sviesai. Ir nesvarbu, kad suvartojama visko tiek
>>>>> pat
>>>>> ir uz ta vartojima sumokami visi mokesciai valstybei.
>>>>> O is esmes valstybei lengviausiai apmokestinti pinigu judejima
>>>>> (parduodant
>>>>> prekes, mokant atlyginima ir t.t.), tai ji ir daro. Ir nemanau kad 
>>>>> butu
>>>>> labai efektyvu uzdeti antrinius mokescius tam, ka sunku administruoti 
>>>>> o
>>>>> baze nera labai didele. Pagaliau valstybei ne maziau uz mokesciu bazes
>>>>> dydi svarbu ir pinigu judejimas, ypac krizes metu. Juk jei zmogui
>>>>> ismokamas atlyginimas, sumokamas pajamu mokestis, soc. draudimas, 
>>>>> zmogus
>>>>> gali tiesiog sukisti tuos pinigus i kojine. O dali uzdarbio sumokant
>>>>> prekemis ar paslaugomis ta dalis is karto suvartojama. Uz jas 
>>>>> sumokamas
>>>>> PVM, kazkas uz jas moka atlyginimus (ir pajamu mokesti), gauna pelna -
>>>>> moka pelno mokesti. Viska paskaiciavus, valstybei tikrai daugiau 
>>>>> pinigu
>>>>> i
>>>>> biudzeta iplaukia jei tam tikra suma suvartojama, nei uz ja sumokamas
>>>>> pajamu mokestis ir sodra, o po to ta suma padedama i kojine.
>>>>> Na, bet dabartine musu vyriausybe pasizymi gana staciokisku 
>>>>> buhalteriniu
>>>>> mastymu ir per daug toli neziuri.
>>>>>
>>>>> "pjezo" <kaminskiukas_trinti_@delfi.lt> wrote in message
>>>>> news:gnjeit$86s$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>>> klysti.
>>>>>> lygiai taip pat galima sakyti kad nelogiskas GPM. juk tam kad moketi
>>>>>> darbuotojui firma dirbo, pirko prekes, mokejo PVM ir tt.
>>>>>> o tavo pavydzys su kompu...
>>>>>> pasakyk prasau kuo skiriasi ekonomine.mokestine prasme sios 
>>>>>> situacijos
>>>>>>
>>>>>> 1.1 darbuotojas gauna 3500 Lt premija ir uz ja nusiperka kompa.
>>>>>> 1.2 darbdavys nuperka uz 3500 toki pat kompa ir "padovanoja" ji
>>>>>> darbuotojui.
>>>>>>
>>>>>> --ir vienu ir kitu atveju darbuotojas gauna 3500 nauda
>>>>>>
>>>>>> 2.1. darbuotojas uzdirba 4000 lt ir uz 600 per menesi issinuomoja
>>>>>> automobili bei uz 400 lt sunaudoja kuro.
>>>>>> 2.2 darbuotojas gauna 3000, darbdavys jam suteikia toki pat auto, ir
>>>>>> asmeniniams tikslams (firmos saskaita) leidzia isipilti kuro uz 400 
>>>>>> Lt.
>>>>>>
>>>>>> --ir vienu ir kitu atveju darbuotojas per menesi gauna 1000 nauda.
>>>>>>
>>>>>> So, ?
>>>>>> ir pats pirkdamas, nuomodamas is atlyginimo, mokejo akcizus, PVM ir 
>>>>>> tt,
>>>>>> o va imone...- sumoketa PVM susigrazina (daugeliu atveju),
>>>>>> piekimo,nuomos, kuro kainas isskaiciuoja is pelno (vadinas mazina 
>>>>>> pelno
>>>>>> mokesti), nesumoka GPM, nesumoka dalies mokesciu sodrai (kuriuos 
>>>>>> turetu
>>>>>> moketi kad darbuotojas gautu tam tikra suma "i rankas")
>>>>>> ir tt...
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message
>>>>>> news:gnjbpe$3k8$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>>>> Kita vertus cia
>>>>>>> grynai darbuotojo ir firmos reikalas.
>>>>>>
>>>>>> Valstybei juk antra karta moketum
>>>>>>> mokescius praktiskai uz nieka. Juk pirkdama masina firma sumoka pvm 
>>>>>>> ir
>>>>>>> kitus
>>>>>>> mokescius. Atliekant garantinius aptarnavimus irgi visokie pvm
>>>>>>> paskaiciuojami. Uz isnaudota kura irgi mokami pvm ir akcizas. Kai
>>>>>>> kuriuos
>>>>>>> firmos, pvz., organizuoja savo darbuotojams maitinima, sventini
>>>>>>> vakareli,
>>>>>>> uzsako kursus ar sporto kluba, perka laptopa, galiausiai gali 
>>>>>>> dovanoti
>>>>>>> kokias nors dovanas. Juk uz tas prekes ir paslaugas valstybei 
>>>>>>> sumokami
>>>>>>> visi
>>>>>>> mokesciai. Ar jas reiktu irgi antra karta apmokestinti? Pagaliau as
>>>>>>> nusipirkau daikta (tegul as busiu ir firma), uz kuri sumokejau visus
>>>>>>> mokescius ir ji (arba jo dali) padovanojau giminaiciui 
>>>>>>> (pazistamui) -
>>>>>>> tai
>>>>>>> ka, to daryti negalima, reiktu tai apmokestinti?
>>>>>>>
>>>>>>> "pjezo" <kaminskiukas_trinti_@delfi.lt> wrote in message
>>>>>>> news:gnja6j$uf$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>>>> > imho viskas labai normalu ir logiska.
>>>>>>> > viesa paslaptis kad priimamas zmogelis i darba ir jam siuloma, ar
>>>>>>> > jis
>>>>>>> > pats
>>>>>>> > issidera, X Lt atlyginima ir tarnybini auto su kuro limitu iki Y
>>>>>>> > litu
>>>>>>> > ar
>>>>>>> > pan.
>>>>>>> > o siap jau senei tai galioja, va tik nebuvo tvarkos kaip
>>>>>>> > apskaiciuoti.
>>>>>>> >
>>>>>>> > ir imho bus labai gerai dar kita prasme- eiliniai zmones 
>>>>>>> > negaledami
>>>>>>> > asm
>>>>>>> > tikslam naudotis imones auto ims piktai/nepakanciai ziureti ir i
>>>>>>> > "valstybes vyrus" kurie auto naudojasi asmeniniam tikslam- su 
>>>>>>> > visom
>>>>>>> > pasekmem- pranesinejimu apie valstybes tarnautoju 
>>>>>>> > piknaudziavima...
>>>>>>> >
>>>>>>> > so, tiesiog pamazu tapsim civilizuota salimi:)
>>>>>>> >
>>>>>>> > "nu blyn" <nu@blyn.lt> wrote in message
>>>>>>> > news:gnh4a9$oe9$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>>>> >> http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=20616751
>>>>>>> >>
>>>>>>> >>
>>>>>>>
>>>>>>>
>>>>>
>>>>>
>>>>
>>>>
>>
>>