Čia gal geriausias variantas kokį siūlo. Spėsi išsiskirt. O dar atskirai pagyvenęs pamatysi, kad pačiam dėl jos neištikimybės pergyvent reikėjo. Taip mano pažystamam atsitiko. Gruzindavo jį žinutėmis ir skambučiais, net kai jis motinai padėdavo. Skūsdavosi, kad geria (kaip pats sakydavo, tai dėl barnių ir nervų). Prarado darbą. Po to ieškojo darbo biržoj. Teko į kursus važiuot ir kartą ne savaitgalį grįžo namo. Užtiko ne vieną vakare... Dabar gyvena atskirai, skolas atidirbinėja ir dėl vaiko nežino ar tikrai jo, o kitą padėjo užauginti nuo pirmų mėn. Na bet čia jauniems taip atsitiko. Tačiau normalių patarimų neturėjimas, užsidarymas savyje ir privedė iki to, kai abu nebenori net bandyti taikytis.