Beje, dėkui, kad jūs abu man, lodariui, ištraukėte LVAT nutartį.
Taip, argumentuota išsamiai. Vertinu, jo ši konkreti LVAT nutartis tvarkinga ir pagrįsta, leidžiu įgyvendinti. :)


"KEdas" <news.omnitel.net@-trinti-katalogai.net> wrote in message news:hhftmc$aul$1@trimpas.omnitel.net...
> On 2009.12.30 17:53, Linas Petkevičius wrote:
> > Nu jolki palki...
> >
> > http://www.lvat.lt:81/?item=nutartFast&lang=1
> 
> Nuinaku lvat puslapis: dažniau nekrauna nei krauna, parsisiunčiau failą 
> „nuasmeninta“, kuris, pasirodo, yra m$.doc formato, html teksto nėra.
> Lino duotas puslapis veikia 81 portu, todėl google nepasiekiamas, o 
> nuorodos į jį iš pagrindinio irgi neradau.
> 
> Štai nutartis:
>     Administracinė byla Nr. N575-1387/2009
>        Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7
>   (S)
> 
> 
>   LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
> 
> N U T A R I M A S
> LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
> 
> 2009 m. gruodžio 28 d.
> Vilnius
> 
> Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, 
> susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) 
> ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje 
> rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno 
> apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutarties E. V. 
> administracinio teisės pažeidimo byloje.
> 
> Teisėjų kolegija
> 
> n u s t a t ė :
> I.
> 
> Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos 
> Patrulių rinktinės pareigūnas 2007 m. gegužės 9 d. surašė E. V. 
> administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. 
> gegužės 9 d. apie 21 val. K. Baršausko gatvėje, Kaune, E. V. , 
> pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 
> 8 d. įsakymu Nr. 3-241 patvirtintus Techninius reikalavimus naudojamoms 
> kelių transporto priemonėms bei Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 
> 273 punkto reikalavimus, vairavo automobilį Subaru Impreza, valstybinis 
> numeris (duomenys neskelbtini) kurio priekiniai šoniniai langų stiklai 
> padengti šviesos laidumą mažinančia plėvele. Padaryta veika protokole 
> kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 
> kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį.
> Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo 
> priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Kauno 
> miesto VPK VP EPT AVS) viršininkas 2007 m. gegužės 22 d. nutarimu E. V. 
> pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį skyrė 125 litų baudą.
> 
> II.
> 
> Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs E. V. skundą, 2007 
> m. liepos 23 d. nutarimu panaikino Kauno miesto VPK VP EPT AVS 
> viršininko 2007 m. gegužės 22 d. nutarimą ir administracinio teisės 
> pažeidimo bylą nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 
> išnagrinėjęs Kauno miesto VPK VP EPT AVS apeliacinį skundą, 2008 m. 
> balandžio 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio 
> teismo 2007 m. liepos 23 d. nutartį ir grąžino bylą pirmosios 
> instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
> Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 
> 2008 m. birželio 6 d. nutartimi atmetė E. V. skundą ir paliko Kauno 
> miesto VPK VP EPT AVS viršininko 2007 m. gegužės 22 d. nutarimą 
> nepakeistą. Teismas nurodė, kad apklausti liudytojai policijos 
> pareigūnai L. M. ir P. D. nurodė, jog, apžiūrint automobilį vizualiai, 
> buvo nustatyta, kad ant automobilio stiklių yra užklijuota plėvelė, nes 
> atidarius stiklą matėsi atplyšęs dešinės pusės viršutinis kampas. 
> Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu 
> Nr. 3-241 patvirtintuose Techniniuose reikalavimuose naudojamoms kelių 
> transporto priemonėms yra nurodyta, kad automobilio stiklų, patenkančių 
> į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos 
> laidumas turi būti ne mažesnis nei 75 proc. – priekinio stiklo, 70 proc. 
> – priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų (616 kodo 2 punktas). Bet 
> koks aukščiau nurodytų stiklų papildomas apdorojimas (tamsinimas, 
> šviesinimas, apipurškimas, apklijavimas bet kokia plėvele ir t. t.) yra 
> draudžiamas, išskyrus automobilio priekinio stiklo viršutinę dalį, kuri 
> gali būti papildomai užtamsinta, tačiau ne plačiau kaip 15 cm (616 kodo 
> 3 punktas). Automobilių stiklus, patenkančius į priekinį vairuotojo 
> matomumo lauką 180 laipsnių kampu, papildomai tamsinti leidžiama tik 
> Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Techninių reikalavimų 616 kode 
> taip pat nurodyta, kad šių reikalavimų kontrolė atliekama apžiūrint, 
> identifikuojant sertifikavimo ženklus arba matuojant. Pagal techninių 
> reikalavimų 9 punktą, apžiūrėjimas apima objekto vizualinę kontrolę, jei 
> reikia, panaudojant tam tikrus įrankius arba prietaisus, jo ar jam 
> gretimų elementų apčiuopimą arba klausos būdą. Todėl policijos 
> pareigūnui vizualinės kontrolės metu nustačius, kad automobilio nurodyti 
> stiklai yra papildomai tamsinti plėvele, neturint tam leidimo, šviesos 
> laidumo matavimas nėra būtinas. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė 
> išvadą, kad E. V. argumentas, jog policijos pareigūnai privalėjo naudoti 
> atitinkamas matavimo priemones stiklų šviesos laidumui nustatyti, yra 
> nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Kauno miesto VPK VP EPT 
> AVS viršininko 2007 m. gegužės 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
> 
> III.
> 
> Apeliaciniu skundu E. V. prašo panaikinti Kauno apygardos 
> administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį ir administracinio 
> teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad jo vairuoto automobilio 
> Subaru Impreza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekiniai 
> šoniniai stiklai nebuvo dengti šviesos laidumą mažinančia plėvele, o 
> tonuoti gamykloje pagal leistiną normą ir atitinka AS2 standartą (AS2 
> pažymėjimas reiškia, kad automobilio gamintojas užtonavo gamykloje 
> stiklus nuo 5 iki 29 proc.). Apeliantas pažymi, kad automobilio durys 
> yra be stiklų rėmų, todėl esant drėgnam orui stiklų kraštai rasoja. 
> Protokole nurodytu metu buvo drėgnas oras, šlapia. Vienas iš policijos 
> pareigūnų net nebuvo priėjęs prie automobilio, jis sėdėjo policijos 
> pareigūnų automobilyje ir apelianto automobilio neapžiūrėjo. Policijos 
> pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, 
> jokio šviesos laidumą matuojančio prietaiso nenaudojo, taip pat nelietė 
> stiklų, kad galėtų betarpiškai įsitikinti, jog stiklai nepadengti 
> plėvele. Apelianto nuomone, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio 
> komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 600 patvirtintos Policijos 
> patrulių veiklos instrukcijos 7.3 punktu, policijos pareigūnai negali 
> vizualiai nustatyti stiklų skaidrumo be specialių priemonių.
> 
> Teisėjų kolegija
> 
> k o n s t a t u o j a :
> IV.
> 
> Apeliacinis skundas tenkinamas.
> Nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos 
> susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3-241 
> patvirtinti Techniniai reikalavimai naudojamoms kelių transporto 
> priemonėms (2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 3-332 redakcija). Pagal 
> šiuos Techninius reikalavimus naudojamoms transporto priemonėms, 
> automobilių stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 
> laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis nei 75 proc. – 
> priekinio stiklo, 70 proc. – priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų 
> (616 kodo 2 punktas). Bet koks aukščiau nurodytų stiklų papildomas 
> apdorojimas (tamsinimas, šviesinimas, apipurškimas, apklijavimas bet 
> kokia plėvele ir t. t.) buvo draudžiamas, išskyrus automobilio priekinio 
> stiklo viršutinę dalį, kuri gali būti papildomai užtamsinta, tačiau ne 
> plačiau kaip 15 cm (616 kodo 3 punktas).
> Minėtus automobilio stiklus papildomai tamsinti buvo leidžiama Lietuvos 
> Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos 
> Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 5 
> „Dėl leidimų išdavimo kelių transporto priemonėms, kurių stiklų šviesos 
> laidumas mažesnis negu leistina“ patvirtintos Leidimų išdavimo kelių 
> transporto priemonėms, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu 
> leistina, instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 3 punktą (Lietuvos 
> Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 
> 268 redakcija), kelių transporto priemonių, kuriomis naudojasi Lietuvos 
> Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas ir jo 
> pavaduotojai, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas bei ministrai, 
> taip pat priklausančių Vidaus reikalų ministerijai, Generalinei 
> prokuratūrai, Valstybės saugumo departamentui ir jų pavaldiems 
> padaliniams, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Antrajam operatyvinių tarnybų 
> departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos, karo policijai, 
> Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir teritorinių muitinių 
> operatyviniams padaliniams, greitajai medicinos pagalbai ir ūkio 
> subjektams, turintiems inkasavimo pažymėjimus, stiklų šviesos laidumas 
> gali būti ir mažesnis negu leistina. Instrukcijos 5 punkte (Lietuvos 
> Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 
> 235 redakcija) buvo nustatyta, kad šios instrukcijos 3 punkte nurodytoms 
> institucijoms ir ūkio subjektams leidimus tamsinti kelių transporto 
> priemonių stiklus išduoda Vilniaus miesto vyriausiasis policijos 
> komisariatas. Taigi ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos 
> teisės aktai nustatė absoliutų draudimą apklijuoti automobilių stiklus, 
> patenkančius į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu 
> (priekiniai, priekiniai šoniniai ir priekinių durų stiklai), bet kokia 
> plėvele, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 
> ministro nustatyta tvarka galėjo būti išduodamas leidimas papildomai 
> tamsinti langus. Tačiau šio leidimo išdavimo sritis buvo labai ribota ir 
> beveik visų privačių asmenų valdomų bei naudojamų transporto priemonių, 
> t. y. didžiosios dalies transporto priemonių, priekinių, priekinių 
> šoninių ir priekinių durų langų stiklų apklijavimas bet kokia plėvele 
> buvo draudžiamas.
> Iš esmės tapatus teisinis reguliavimas nustatytas ir šiuo metu 
> galiojančiuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų 
> priekabų reikalavimuose, kurie patvirtinti Valstybinės kelių transporto 
> inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 
> d. įsakymu Nr. 2B-290 (2008 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 2B-509 
> redakcija). Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų 
> reikalavimų 616 kodo 2 punkte (Valstybinės kelių transporto inspekcijos 
> prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymo 
> Nr. 2B-509 redakcija) nustatyta, kad draudžiamas bet koks stiklų, 
> patenkančių į priekinį vairuotojo matymo lauką 180 laipsnių kampu, 
> papildomas apdorojimas (tamsinimas, šviesinimas, apipurškimas, 
> apklijavimas bet kokia plėvele ir t. t.), išskyrus, kad transporto 
> priemonės priekinio stiklo viršutinė dalis gali būti papildomai 
> užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm nuo iš transporto priemonės salono 
> matomo stiklo viršutinio krašto). Dėl šios priežasties nėra pagrindo 
> šioje byloje vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 
> straipsnio 2 dalimi ir pasisakyti dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų 
> taikymo.
> Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos 
> narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 
> dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji 
> Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad jeigu tai kyla iš 
> sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės 
> normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju, jos turi 
> viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. 
> Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šiose nuostatose yra expressis 
> verbis nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos Sąjungos 
> teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės 
> nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, 
> konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytu Lietuvos nacionaliniuose 
> teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus pačią 
> Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 
> 21 d. nutarimai). Todėl Techniniai reikalavimai naudojamoms kelių 
> transporto priemonėms negalėtų būti taikomi, jei būtų nustatomas jų 
> prieštaravimas atitinkamoms Europos Sąjungos teisės normoms, tarp jų ir 
> toms, kurios yra tiesiogiai įtvirtintos pačioje Sutartyje dėl Europos 
> Sąjungos veikimo (toliau – ir ES veikimo sutartis; iki 2009 m. gruodžio 
> 1 d., t. y. Lisabonos sutarties įsigaliojimo, ši sutartis vadinosi 
> Europos Bendrijos steigimo sutartimi (toliau – ir EB sutartis).
> ES veikimo sutarties suvestinės redakcijos 34 straipsnis (EB sutarties 
> ex 28 straipsnis) nustato, kad „valstybių narių tarpusavio prekyboje 
> uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio 
> poveikio priemonės“. Ši nuostata galiojo ir inkriminuojamo pažeidimo 
> padarymo dieną (EB sutarties 28 straipsnis).
> Teisingumo Teismas laisvą prekių judėjimą yra apibūdinęs kaip vieną 
> pagrindinių Europos Bendrijos teisės principų (Teisingumo Teismo 2003 m. 
> birželio 12 d. sprendimas Eugen Schmidberger ir kt. byloje, Nr. 
> C-112/00, 51 par.), o pats EB sutarties 28 straipsnis yra taikomas 
> tiesiogiai (Teisingumo Teismo 1977 m. kovo 22 d. sprendimas Ianelli 
> byloje, Nr. C–74/76). Teisingumo Teismo praktikoje kiekybiniais 
> apribojimais laikomos bet kokios priemonės, kuriomis visiškai ar iš 
> dalies ribojamas importas ar eksportas, o bet kokia valstybių narių 
> prekybos taisyklė, galinti tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar 
> potencialiai riboti prekybą Bendrijos viduje, turi būti vertinama kaip 
> priemonė, turinti lygiavertį poveikį kaip ir kiekybiniai apribojimai 
> (Teisingumo Teismo 1974 m. liepos 11 d. sprendimas Dassonlille byloje, 
> Nr. C‑8/74).
> Taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas privalo vadovautis 
> Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais 
> nutarimais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 
> (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalis). Todėl nagrinėjamoje byloje 
> pažymėtinas Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje 
> Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką Nr. C-265/06. 
> Šioje byloje Teisingumo Teismas nagrinėjo, ar teisės aktais įtvirtintas 
> absoliutus draudimas ant visų variklinių transporto priemonių priekinių 
> stiklų ir šoninių stiklų prie keleivių sėdynių klijuoti bet kokios 
> rūšies šviesos pralaidumą mažinančias spalvotas plėveles trukdo 
> prekiauti kitoje valstybėje narėje arba valstybėje, kuri yra Europos 
> ekonominės erdvės susitarimo (toliau – ir EEE susitarimas) šalis, 
> teisėtai pagaminta ir (arba) parduodama spalvota plėvele, taip galimai 
> pažeidžiant EB sutarties 28 ir 30 straipsnius bei EEE susitarimo 11 ir 
> 13 straipsnius. Kaip nustatė Teisingumo Teismas, minėtas draudimas 
> taikytas net ir tuo atveju, kai spalvotų plėvelių įprasto šviesos 
> pralaidumo rodiklis atitinka Jungtinių Tautų Europos ekonominės 
> komisijos taisyklėje Nr. 43 „Suvienodinti reikalavimai dėl apsauginių 
> stiklų patvirtinimo ir jų montavimo transporto priemonėse“ (nuoroda į 
> minėtą taisyklę pateikiama 1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyvos 
> 92/22/EEB dėl variklinių transporto priemonių ir jų priekabų apsauginių 
> stiklų bei stiklinimo medžiagų trečioje konstatuojamojoje dalyje ir II B 
> priede) nustatytas mažiausias leistinas vertes. Pagal nusistovėjusią ETT 
> praktiką, bet kokie valstybių narių komercinės teisės aktai, galintys 
> tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai varžyti Bendrijos 
> vidaus prekybą, laikytini priemone, savo poveikiu lygiaverte 
> kiekybiniams apribojimams, kurie draudžiami pagal EB sutarties 28 
> straipsnį. Teismas pažymėjo, jog suinteresuotosios šalys, prekybininkai 
> ir privatūs asmenys, žinodami, kad plėveles draudžiama klijuoti ant 
> priekinių ir šoninių stiklų prie variklinių transporto priemonių 
> keleivių sėdynių, galbūt praktiškai visiškai nesuinteresuoti jų pirkti. 
> Ginčytina nuostata daro įtaką beveik visų kitose valstybėse narėse ar 
> EEE susitarimo šalimis esančiose valstybėse teisėtai gaminamų ir 
> parduodamų spalvotų plėvelių, skirtų klijuoti ant variklinių transporto 
> priemonių stiklų, pardavimui valstybėje. Minėtą draudimą teismas 
> pripažino pertekliniu ir dėl to neproporcingu siekiamiems tikslams, 
> todėl konstatuota, kad valstybė, uždraudusi klijuoti bet kokias 
> spalvotas plėveles ant variklinių transporto priemonių stiklų, neįvykdė 
> įsipareigojimų pagal EB sutarties 28 ir 30 straipsnius bei EEE 
> susitarimo 11 ir 13 straipsnius.
> Kaip minėta, ginčo metu galioję Techniniai reikalavimai naudojamoms 
> kelių transporto priemonėms, taikant juos kartu su tuo metu galiojusia 
> Leidimų išdavimo kelių transporto priemonėms, kurių stiklų šviesos 
> laidumas mažesnis negu leistina, instrukcija, nustatė absoliutų draudimą 
> apklijuoti automobilių stiklus, patenkančius į priekinį vairuotojo 
> matomumo lauką 180 laipsnių kampu (priekiniai, priekiniai šoniniai ir 
> priekinių durų stiklai), bet kokia plėvele, išskyrus tuos atvejus, kai 
> Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka galėjo 
> būti išduodamas leidimas papildomai tamsinti langus. Tačiau šio leidimo 
> išdavimo sritis buvo labai ribota ir beveik visų privačių asmenų valdomų 
> bei naudojamų transportų priemonių, t. y. didžiosios dalies transporto 
> priemonių, priekinių, priekinių šoninių ir priekinių durų langų stiklų 
> apklijavimas bet kokia plėvele buvo draudžiamas. Šis draudimas buvo 
> taikomas neatsižvelgiant į plėvelės šviesos pralaidumą. Todėl toks 
> draudimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai reikšmingai ribojo 
> kitose valstybėse teisėtai gaminamų ir parduodamų spalvotų plėvelių 
> prekybą Lietuvos Respublikoje – dėl nustatyto plataus masto draudimo 
> klijuoti bet kokias plėveles ant motorinių transporto priemonių langų 
> stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matymo lauką 180 laipsnių 
> kampu, dalis potencialių pirkėjų nebuvo suinteresuoti naudoti ir pirkti 
> tokias plėveles bei jų nepirko. Tai akivaizdžiai neigiamai veikė šių 
> prekių įvežimą į Lietuvos Respubliką. Todėl, teisėjų kolegijos 
> vertinimu, paremtu minėta Teisingumo Teismo praktika, šis draudimas yra 
> vertintinas kaip ribojantis laisvą prekių, šiuo atveju tokių plėvelių, 
> judėjimą Bendrijoje ir EB sutarties 28 straipsnio (ES veikimo sutarties 
> suvestinės redakcijos 34 str.) prasme priskirtinas kiekybiniams 
> apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėms.
> Remiantis nusistovėjusia Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, 
> kiekybiniam importo ribojimui lygiavertė priemonė gali būti pateisinama 
> tik vienu iš EB sutarties 30 straipsnyje išvardytų bendrojo intereso 
> pagrindų arba vienu iš Teisingumo Teismo praktikoje nustatytų 
> imperatyviųjų reikalavimų (žr. 1979 m. vasario 20 d. sprendimo 
> Rewe‑Zentral, vadinamojo Cassis de Dijon, Nr. 120/78, 8 p.) su sąlyga, 
> kad ir vienu, ir kitu atveju ši priemonė būtų tinkama siekiamo tikslo 
> įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina tam tikslui 
> pasiekti (2003 m. gegužės 8 d. sprendimo ATRAL, Nr. C‑14/02, 64 p.; 2005 
> m. lapkričio 10 d. sprendimo Komisija prieš Portugaliją, Nr. C‑432/03, 
> 42 p.).
> Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių priežasčių, kurios leistų 
> pateisinti Techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporto priemonėms 
> 616 kodo 3 punkte įtvirtintą draudimą apklijuoti bet kokia plėvele 
> stiklus, patenkančius į priekinį vairuotojo matymo lauką 180 laipsnių 
> kampu, kuris, kaip minėta, laikytinas ribojančiu laisvą prekių judėjimą 
> tarp Bendrijos valstybių. Šiuo aspektu pastebėtina, kad šioje byloje 
> teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, 
> Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, 
> Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Policijos departamentą 
> prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir sudarė 
> galimybes pareikšti savo nuomonę (taip pat ir dėl apribojimo 
> pateisinamumo), tačiau šios institucijos iš esmės nenurodė jokių 
> konkrečių argumentų ir įrodymų, kurie galėtų visiškai pateisinti 
> nustatytą prekių laisvo judėjimo apribojimą, ir apsiribojo labiau bendro 
> pobūdžio teiginiais.
> Teisėjų kolegija pastebi, kad įtvirtinant draudimą apklijuoti plėvele 
> motorinių transporto priemonių langų stiklus, matyt, buvo siekiama 
> užtikrinti kelių eismo saugumą, kas, pagal Teisingumo Teismo praktiką, 
> esant tam tikroms sąlygoms galėtų sudaryti pateisinamas kliūtis laisvam 
> prekių judėjimui (Teisingumo Teismo 1994 m. spalio 5 d. sprendimas Van 
> Schaik byloje Nr. C-55/93, 19 p.; 2002 m. kovo 21 d. sprendimas Cura 
> Anlagen byloje Nr. C-451/99, 59 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra 
> pakankama priežastis visiškai pateisinti nagrinėjamą apribojimą.
> Motorinių transporto priemonių techninių normų derinimu Bendrijos 
> lygmeniu iš esmės yra siekiama trijų tikslų: kelių eismo saugumo, 
> aplinkosaugos ir užtikrinti rinką prekybai variklinėmis transporto 
> priemonėmis pašalinant techninius prekybos apribojimus. Vadovaujantis 
> 2001 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2001/92/EB, kurią priimant buvo 
> atsižvelgta ir į kelių eismo saugumo reikalavimus, priekinių ir 
> priekinių šoninių transporto priemonės stiklų šviesos laidumas 
> atitinkamai gali būti 75 ir 70 procentų. Tai leidžia daryti išvadą, kad 
> net ir siekiant užtikrinti kelių eismo saugumą, galbūt visiškai pakaktų 
> numatyti reikalavimą, jog ant priekinių, priekinių šoninių ir priekinių 
> durų stiklų užklijavus atitinkamas (galbūt tam tikrus standartus 
> atitinkančias) tamsinimo plėveles nebūtų viršytos stiklų pralaidumo 
> ribinės vertės. Juolab kad pagal Techninius reikalavimus naudojamoms 
> kelių transporto priemonėms ir Techninių motorinių transporto priemonių 
> ir jų priekabų reikalavimus, Lietuvoje iš esmės buvo ir yra galima 
> naudoti transporto priemonę su gamykliniu būdu tamsintais stiklais, jei 
> jų pralaidumas nėra mažesnis už nustatytąjį. Todėl plataus masto 
> absoliutus draudimas klijuoti bet kokias tamsinimo plėveles ant 
> atitinkamų langų stiklų negali būti pateisinamas dėl jo neproporcingumo 
> siekiamiems tikslams. Šiuo aspektu dar kartą pabrėžtina, kad valstybės 
> institucijos, į kurias teismas kreipėsi, nenurodė jokių konkrečių 
> argumentų ir įrodymų, kurie galėtų visa apimtimi pateisinti nustatytą 
> prekių laisvo judėjimo apribojimą, ir apsiribojo iš esmės bendro 
> pobūdžio teiginiais.
> Nagrinėjamoje byloje E. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl 
> to, kad 2007 m. gegužės 9 d., apie 21 val., K. Baršausko gatvėje, Kaune, 
> vairavo automobilį Subaru Impreza (valstybinis numeris (duomenys 
> neskelbtini) kurio priekiniai šoniniai langų stiklai, administracinio 
> teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos teigimu, buvo 
> padengti šviesos laidumą mažinančia plėvele, tuo pažeidžiant Lietuvos 
> Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 
> 3-241 patvirtintus Techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto 
> priemonėms. Kauno miesto VPK VP EPT AVS viršininko 2007 m. gegužės 22 d. 
> nutarimu apeliantui skirta nuobauda pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį. 
> Šio nutarimo priėmimo metu galiojusio ATPK 123 straipsnio 1 dalis numatė 
> atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, neturint vidaus reikalų 
> ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto 
> priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina. 
> Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto 
> priemonės priekinių šoninių langų stiklų šviesos pralaidumas 
> nustatinėjamas nebuvo.
> Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir į Europos Sąjungos 
> teisės normų viršenybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. V. , net jei 
> jo vairuojamos transporto priemonės langų stiklai buvo padengti šviesos 
> laidumą mažinančia plėvele, negali būti laikomas pažeidusiu Techninius 
> reikalavimus naudojamoms kelių transporto priemonėms ir juose įtvirtintą 
> draudimą papildomai apdoroti bet kokia plėvele automobilių stiklus, 
> patenkančius į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, 
> nes pastarasis draudimas prieštaravo Europos Bendrijos steigimo 
> sutarties 28 straipsniui. Patikimų duomenų, kad ginčo langų stiklų 
> šviesos laidumas buvo mažesnis nei leistina, nėra. Remiantis tuo, kas 
> išdėstyta, Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. 
> nutartis ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios 
> policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus 
> viršininko 2007 m. gegužės 22 d. nutarimas naikintini, o administracinio 
> teisės pažeidimo byla nutraukiama.
> Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 
> įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
> 
> n u t a r i a :
> 
> E. V. apeliacinį skundą tenkinti.
> Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo 
> priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2007 m. 
> gegužės 22 d. nutarimą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. 
> birželio 6 d. nutartį panaikinti. Administracinio teisės pažeidimo bylą 
> E. V. atžvilgiu nutraukti.
> Nutarimas neskundžiamas.
> 
> Teisėjai
> Antanas Ablingis
> 
> 
> Ričardas Piličiauskas
> 
> 
> Virgilijus Valančius
> 
> 
>