Sveiki,

Yra tokia situacija, kad bankrutuojančią įmonę nutarta likviduoti. 
Kreditorių susirinkimas nutarė, kad įmonės turtas bus „dvi savaites 
pardavinėjamas laisvu pardavimu pradinę kainą nustatant 10000Lt, o per 
tą laiką nepardavus kaina bus mažinama 30%“.
Viskas lyg ir gerai jei nežinoti, kad turto apraše paminėta likutinė 
vertė yra 90000Lt, o iš pirmo žvilgsnio matosi, kad už turtą nesunkiai 
galima gauti bent 30000Lt (automobiliai, kelios tonos aliuminio 
konstrukcijų, medžio apdirbimo staklės). Tokį pasiūlymą pateikė 
kreditorius, kuris turi virš 50% kreditorinių reikalavimų, todėl kitų 
kreditorių balsai niekam nebuvo įdomūs.
Tas kreditorius iki šiol nuomojasi sandėlį su bankrutuojančios įmonės 
turtu, o turto apraše labai netiksliai aprašyti prekių kiekiai (beveik 
viskas po 1vnt. vietoje kelių šimtų). Nuomojamu turtu leidžiama naudotis 
bankrutuojančios įmonės akcininkų įkurtai naujai įmonei. :(

Bankroto departamentui skundas paduotas, bet jie akivaizdžiai nieko 
nespės padaryti iki turtas bus parduotas.

Klausimai:
1. Ar galima čia ką nors pakeisti, kad sutrukdyti fenikso atgimimui. Jei 
taip, tai ką. Bankroto administratorė sakė, kad sprendimą parduoti turtą 
už per mažą kainą galima apskųsti teismui, bet nesuprantu kas turėtų 
būti atsakovas ir kokie galėtų būti reikalavimai.

2. Kas gi tas „laisvas pardavimas“, kaip jame sudalyvauti ir kokia 
atsakomybė jei atsisakytum pirkti už savo nurodytą kainą?