jei nesutampa gavejo pavadinimas ir saskaitos numeris - tai suda tau kas kur nueis. ypac jei pavedimo suma didesne.. apie rasinelius paskirtyje kita kalba. swedbanke (kad ir kokio su busto paskolom dirbancio vadybininko) gali pasiklaust, kuri saskaita yra "ta" tarpine. jei atmintis neapgauna tai pabaigoj pas ja yra 0049 Ričardas Čepas rašė: > Būna tokių variantų, kai gavėjo pavadinimas vienas, o sąskaitos Nr. > netyčia kitas pasitaiko. Ir nieko nepadarysi, nueis pagal numerį. > Rašinėlis pavedimo paskirtyje nelabai kam idomus, nes paskui išieškoti > vis tiek nebus iš ko. > > mumumčik zergatronas wrote: >> siaip paprastai pas sweda (ir pas kitus bankus) tokiais atvejais >> pinigai vedami i spec saskaita (ar tikrai i ta saskaita gali spresti >> ko reikalaus nurodyti pavedime - jei nieko - tai vadiansi vystytojo >> saskaita, jei reiks nurodyti "uz nt tokiu ir tokiu adresu uz toki ir >> toki pirkeja" - tada jau daugiau sansu, kad i ta "tarpine" saskaita) >> , is kurios pats bankas paima tiek, kiek jam priklauso (tavo atveju >> ne maziau 4300 uz m), o likuti - jei toks yra - perveda vystytojui.. >> be abejo apie joki vedima tiesiogiai vystytojui kalbos negali buti. >> del ko? nes gali likti ne tik be buto bet ir be pinigu... >> >> >> Ričardas Čepas rašė: >>> Bankai nesuinteresuoti nuleidinėti kainų, nes tada jiems patiems >>> reiktų savo buchalteriją persiskaičiuoti => kapitalo nepakankamumas >>> => reikia daug daug milijonų iš dangaus arba skelbti bankrotą. >>> Derėtis su kiekvieno atskiro butuko pirkėju, ypač kai sutartys tik >>> su vystytoju, jiems irgi nelabai idomu. Aš tai stipriai pagalvočiau, >>> ar verta mokėti bankrutuojančiam vystytojui, net jei jie žadėtų >>> stebuklingu būdu nuimti įkeitimą, nes nėra jokių garantijų, kad >>> pinigai neišnyks tą pačią minutę, kai tu jiems juos pervesi, o >>> bankui jie taip ir nesumokės ir įkeitimo nieks nenuims. Pervedinėti >>> pinigus avansu prieš įkeitimo nuėmimą galima nebent bankui >>> tiesiogiai - bet tai dabar kainos krito ir dar kris turbūt daugiau, >>> nei sumokėti 20%, tai kažin ar apsimoka. >>> >>> Ra wrote: >>>> Sveiki. >>>> >>>> Prieð porà metø pasiraðyta preliminari sutartis pirkti statomà >>>> butà. Sumokëtas 20% pradinis ánaðas. Namas pastatytas, viskas lyg >>>> ir tvarkoje, taèiau neávykdyti kiti ásipareigojimai - nenutiestas >>>> kelias (nëra asfalto, apðvietimo, ðaligatviø). Þinoma atsisakau >>>> pirkti 2007m kaina, deruosi. Vystytojas parduotø ir rinkos kaina, >>>> taèiau sàlygas pradëjo diktuoti jo bankas (Swed). Maþdaug parduokit >>>> uþ kokià norit kainà, taèiau ákeitimas bus nuimtas tik gràþinus >>>> bankui 4300 Lt/m . Kodël bûtent 4300? Paskaièiuota savikaina yra >>>> gerokai maþesnë. Bankas motyvuodamas konfidencialia informacija, >>>> atsisako pateikti sumà, kuri buvo paskolinta konkreèiam butui >>>> pastatyti (ne visai þemei, projektui, neparduotiems butams, bet >>>> konkreèiam). Vystytojas aiðku ant bankroto slenksèio ir kompensuoti >>>> tos sumos neturi ið ko ir nesiruoðia. Kokie bûdai gelbëti smulkiojo >>>> kreditoriaus (mano) pinigëlius? Suprantu, kad bankroto atveju jie >>>> nuplauks, nes eilëje bûsiu paskutinis. Mano galva yra tokie keliai: >>>> 1. Viskà pamirðt, taupyti nervus ir pinigus. >>>> 2. Praðyti teismo laikinø apsaugos priemoniø vystytojui ir >>>> reikalauti gràþinti ánaðà (reikës tam pinigëliø ir nervø, o ðansai >>>> artimi 0 ) >>>> 3. Pasiraðyti su vystytojais pirkimo pardavimo sutartá rinkos (ar >>>> ðiek tiek didesne) kaina, o tada bylinëtis su banku, kad nuimtø >>>> ákeitimà. (ar teisiðkai realu?) >>>> 4. Kaþkaip (???) bandyti paveikti banko pozicijà teisiniu ar >>>> neteisiniu keliu? >>>> >>>> Dëkui >>>> R >>>>