Būna tokių variantų, kai gavėjo pavadinimas vienas, o sąskaitos Nr. netyčia kitas pasitaiko. Ir nieko nepadarysi, nueis pagal numerį. Rašinėlis pavedimo paskirtyje nelabai kam idomus, nes paskui išieškoti vis tiek nebus iš ko. mumumčik zergatronas wrote: > siaip paprastai pas sweda (ir pas kitus bankus) tokiais atvejais pinigai > vedami i spec saskaita (ar tikrai i ta saskaita gali spresti ko > reikalaus nurodyti pavedime - jei nieko - tai vadiansi vystytojo > saskaita, jei reiks nurodyti "uz nt tokiu ir tokiu adresu uz toki ir > toki pirkeja" - tada jau daugiau sansu, kad i ta "tarpine" saskaita) , > is kurios pats bankas paima tiek, kiek jam priklauso (tavo atveju ne > maziau 4300 uz m), o likuti - jei toks yra - perveda vystytojui.. > be abejo apie joki vedima tiesiogiai vystytojui kalbos negali buti. del > ko? nes gali likti ne tik be buto bet ir be pinigu... > > > Ričardas Čepas rašė: >> Bankai nesuinteresuoti nuleidinėti kainų, nes tada jiems patiems >> reiktų savo buchalteriją persiskaičiuoti => kapitalo nepakankamumas => >> reikia daug daug milijonų iš dangaus arba skelbti bankrotą. Derėtis su >> kiekvieno atskiro butuko pirkėju, ypač kai sutartys tik su vystytoju, >> jiems irgi nelabai idomu. Aš tai stipriai pagalvočiau, ar verta mokėti >> bankrutuojančiam vystytojui, net jei jie žadėtų stebuklingu būdu >> nuimti įkeitimą, nes nėra jokių garantijų, kad pinigai neišnyks tą >> pačią minutę, kai tu jiems juos pervesi, o bankui jie taip ir >> nesumokės ir įkeitimo nieks nenuims. Pervedinėti pinigus avansu prieš >> įkeitimo nuėmimą galima nebent bankui tiesiogiai - bet tai dabar >> kainos krito ir dar kris turbūt daugiau, nei sumokėti 20%, tai kažin >> ar apsimoka. >> >> Ra wrote: >>> Sveiki. >>> >>> Prieð porà metø pasiraðyta preliminari sutartis pirkti statomà butà. >>> Sumokëtas 20% pradinis ánaðas. Namas pastatytas, viskas lyg ir >>> tvarkoje, taèiau neávykdyti kiti ásipareigojimai - nenutiestas kelias >>> (nëra asfalto, apðvietimo, ðaligatviø). Þinoma atsisakau pirkti 2007m >>> kaina, deruosi. Vystytojas parduotø ir rinkos kaina, taèiau sàlygas >>> pradëjo diktuoti jo bankas (Swed). Maþdaug parduokit uþ kokià norit >>> kainà, taèiau ákeitimas bus nuimtas tik gràþinus bankui 4300 Lt/m . >>> Kodël bûtent 4300? Paskaièiuota savikaina yra gerokai maþesnë. Bankas >>> motyvuodamas konfidencialia informacija, atsisako pateikti sumà, kuri >>> buvo paskolinta konkreèiam butui pastatyti (ne visai þemei, >>> projektui, neparduotiems butams, bet konkreèiam). Vystytojas aiðku >>> ant bankroto slenksèio ir kompensuoti tos sumos neturi ið ko ir >>> nesiruoðia. Kokie bûdai gelbëti smulkiojo kreditoriaus (mano) >>> pinigëlius? Suprantu, kad bankroto atveju jie nuplauks, nes eilëje >>> bûsiu paskutinis. Mano galva yra tokie keliai: >>> 1. Viskà pamirðt, taupyti nervus ir pinigus. >>> 2. Praðyti teismo laikinø apsaugos priemoniø vystytojui ir reikalauti >>> gràþinti ánaðà (reikës tam pinigëliø ir nervø, o ðansai artimi 0 ) >>> 3. Pasiraðyti su vystytojais pirkimo pardavimo sutartá rinkos (ar >>> ðiek tiek didesne) kaina, o tada bylinëtis su banku, kad nuimtø >>> ákeitimà. (ar teisiðkai realu?) >>> 4. Kaþkaip (???) bandyti paveikti banko pozicijà teisiniu ar >>> neteisiniu keliu? >>> >>> Dëkui >>> R >>>