siaip paprastai pas sweda (ir pas kitus bankus) tokiais atvejais pinigai vedami i spec saskaita (ar tikrai i ta saskaita gali spresti ko reikalaus nurodyti pavedime - jei nieko - tai vadiansi vystytojo saskaita, jei reiks nurodyti "uz nt tokiu ir tokiu adresu uz toki ir toki pirkeja" - tada jau daugiau sansu, kad i ta "tarpine" saskaita) , is kurios pats bankas paima tiek, kiek jam priklauso (tavo atveju ne maziau 4300 uz m), o likuti - jei toks yra - perveda vystytojui.. be abejo apie joki vedima tiesiogiai vystytojui kalbos negali buti. del ko? nes gali likti ne tik be buto bet ir be pinigu... Ričardas Čepas rašė: > Bankai nesuinteresuoti nuleidinėti kainų, nes tada jiems patiems > reiktų savo buchalteriją persiskaičiuoti => kapitalo nepakankamumas => > reikia daug daug milijonų iš dangaus arba skelbti bankrotą. Derėtis su > kiekvieno atskiro butuko pirkėju, ypač kai sutartys tik su vystytoju, > jiems irgi nelabai idomu. Aš tai stipriai pagalvočiau, ar verta mokėti > bankrutuojančiam vystytojui, net jei jie žadėtų stebuklingu būdu > nuimti įkeitimą, nes nėra jokių garantijų, kad pinigai neišnyks tą > pačią minutę, kai tu jiems juos pervesi, o bankui jie taip ir > nesumokės ir įkeitimo nieks nenuims. Pervedinėti pinigus avansu prieš > įkeitimo nuėmimą galima nebent bankui tiesiogiai - bet tai dabar > kainos krito ir dar kris turbūt daugiau, nei sumokėti 20%, tai kažin > ar apsimoka. > > Ra wrote: >> Sveiki. >> >> Prieð porà metø pasiraðyta preliminari sutartis pirkti statomà butà. >> Sumokëtas 20% pradinis ánaðas. Namas pastatytas, viskas lyg ir >> tvarkoje, taèiau neávykdyti kiti ásipareigojimai - nenutiestas kelias >> (nëra asfalto, apðvietimo, ðaligatviø). Þinoma atsisakau pirkti 2007m >> kaina, deruosi. Vystytojas parduotø ir rinkos kaina, taèiau sàlygas >> pradëjo diktuoti jo bankas (Swed). Maþdaug parduokit uþ kokià norit >> kainà, taèiau ákeitimas bus nuimtas tik gràþinus bankui 4300 Lt/m . >> Kodël bûtent 4300? Paskaièiuota savikaina yra gerokai maþesnë. Bankas >> motyvuodamas konfidencialia informacija, atsisako pateikti sumà, kuri >> buvo paskolinta konkreèiam butui pastatyti (ne visai þemei, >> projektui, neparduotiems butams, bet konkreèiam). Vystytojas aiðku >> ant bankroto slenksèio ir kompensuoti tos sumos neturi ið ko ir >> nesiruoðia. Kokie bûdai gelbëti smulkiojo kreditoriaus (mano) >> pinigëlius? Suprantu, kad bankroto atveju jie nuplauks, nes eilëje >> bûsiu paskutinis. Mano galva yra tokie keliai: >> 1. Viskà pamirðt, taupyti nervus ir pinigus. >> 2. Praðyti teismo laikinø apsaugos priemoniø vystytojui ir reikalauti >> gràþinti ánaðà (reikës tam pinigëliø ir nervø, o ðansai artimi 0 ) >> 3. Pasiraðyti su vystytojais pirkimo pardavimo sutartá rinkos (ar >> ðiek tiek didesne) kaina, o tada bylinëtis su banku, kad nuimtø >> ákeitimà. (ar teisiðkai realu?) >> 4. Kaþkaip (???) bandyti paveikti banko pozicijà teisiniu ar >> neteisiniu keliu? >> >> Dëkui >> R >>