> nu ir turėsim katastrofiškai mažėjanti gimstamumą, mažėjantį gyventojų > skaičių, didejantį išlaikomų pensininkų santykį ir t.t. Taip, turėsime. Ir tai yra žymiai mažesnė problema, nei kokie 10+ mlrd. alkanų burnų, kurios valgo visų pirma viską, kas gyva ir kruta, o tada valgo ir vieni kitus. Šiaip ir dabar, pusė, jei ne daugiau maisto faktiškai yra iš naftos (aišku perkeltine prasme). Todėl jau dabar mus galima vadinti nekrofilais-saprofitais. Patinka tokia etiketė? ;-) Pasukimas nuo klausimo "kaip gerinsime gerbūvį [ypač esamos kartos], išmaitinsime vaikus, palaikysime pensininkus" tiesiog turėtų būti pakeistas naujos paradigmos klausimu - "kaip mes gyvensime pilnavertį gyvenimą nepereikvodami savęs ir save supančios aplinkos, vietoje to, kad atidėtumėme savo kultūros problemos sprendimą sekančiai, padvigubintai kartai". Beje, tai reiškia, tik tai, kad mes turėtumėme prarasti savo nesveiką kultūrą, bet tikrai ne teigiamas žmogiškas vertybes. Daugmaž tas pats, kas nustojimas pastoviai rūkyti. > kokiu būdu atraktyti tuos, kur paskaičiuojam, jog jų vaikai nedirbs tik > vogs? Sudarant galimybes netarpti tokioje aplinkoje, ypač vaikams, bet tiesiogiai, o ne per tėvus. Taip pat skiedžiant blogą geru. > ir iš alhašų būna išauga tokie kur paskui sumoka milijonus lt pajamų > mokesčių į biudžetą. Taip būna. Kokia tikimybė vs. įprastas kablys ant butelio, peilukai arba miltukai? O gal geriau statistiškai laimingas, produktyvus ir sveikas pilietis, nei milionierius, kuris kompensuoja savo kažkokius trūkumus tokiu būdu?