Argumentai nepasibaigė ir prie amžiaus nesikabinėju, nes jo nežinau. Tiesiog jauni žmonės dažnai būna labai kategoriški. Na, tas ultraliberalizmas, kai praktiškai nebuvo socialinės apsaugos, jau buvo XIX a. Tiesiog technologijos ir darbo našumas dabar tiek pakilo, kad žmonėms nėra reikalo gyventi pagal džiunglių įstatymus. Pasaulis kaip tik eina kita linkme, žmonės išsikovoja vis daugiau socialinių garantijų ir teisių. Ir mažai kas kalba apie tai, kad socialinių garantijų reikėtų atsisakyti, kalba tik apie tai, kokia turėtų būti jų forma, kad veiktų efektyviai. Dėl tos šeimos - tai visada vieni kitus palaiko. Pvz., Kaukaze didžiausia negarbė, jei vaikas pakliūna į globos namus - jei yra nors vienas giminaitis, jis turi jį priglausti. Yra ir kitokių šeiminių tradicijų. Nematei tokio filmo "Legenda apie Narajama"? Dar nelabai seniai Japonijoje vaikai užveždavo senelius ant kalno ir palikdavo ten juos mirti. Vakarietiškos demokratijos pasaulyje kuriami kiti standartai, ten žmogui norima garantuoti pagalbą bet kuriuo atveju, net nesant giminių ar jiems esant ne tokiems gailestingams. << Beje - eliminuoti > tai nereiškia eliminuoti myriop - nemokate skaityti tarp eilučių. O tik > eliminuoti iš grupės. Atimti tam tikras teises LAIKINAI, kurios dabar > susijusios su piliečio sąvoka. Šaltas dušas. << Tipiškas totalitarinis mąstymas. Nieko nuostabaus, žmonių, neturinčių demokratijos patirties visuomenėse, ypač pasunkėjus ekonominėms sąlygoms, labai populiarios tampa fašistinės, komunistinės, anarchistinės ir kitos ekstremalios teorijos. Dėl tos pensijų fondų sistemos - tai jos gali galioti tiek, kiek ir visa finansinė sistema. Kol šiame pasaulyje galės gyvuoti, ir netgi pelningai, bankai ir investicinės kompanijos, tol galės gyvuoti ir ta sistema. Kinija ir Bachreinas per dieną nebankrutuos, bus laiko pakeisti akcijas į perspektyvesnes.