> Aš noriu pasakyti, kad pravartu blaivia galva vertinti, kieno sąskaita > veikia "demokratinės visuomenės". Be iliuzijų. Ar jūs bent galite leisti > sau padaryti prielaidą, kad "demokratinė visuomenė" egistuoja > importuojamos darbo jėgos tiesiogiai, arba kitų valstybių-fabrikų > sąskaita, taip pat naudingaisiais ištekliais, kurių tos "demokratinės > visuomenės" nei sukūrė, nei puoselėja, nei tuo labiau naudoja atsakingai? Demokratinės visuomenės puikiausiai gali išsilaikyti be viso šito. Darbo jėga intensyviai migruoti pradėjo palyginti neseniai, gamtinius išteklius tokiais kiekiais importuoti pradėjo irgi palyginti neseniai. Dar ne taip seniai Europos šalims pakako ten iškasamos anglies ir metalo, o dar anksčiau ir to nereikėjo. Arba paimkime kaip pavyzdį Japoniją, ar kokią Pietų Korėją. Darbo jėgos importo ten praktiškai nėra. Taip, jos importuoja žaliavas, bet pagamina tiek produkcijos, kad ja aprūpina ir tas žaliavas eksportuojančias valstybes. Ar be žaliavų importo jos žlugtų? Aišku kad ne, tiesiog kuriam laikui kai kas pabrangtų, bet tai smarkiai paskatintų alternatyvių technologijų plėtrą, kurios galiausiai taip pat atpigtų. Bet kuriuo atveju tos žaliavos nėra begalinės ir bus naudojamos tol, kol bus pigesnės už alternatyvas. Dėl to neatsakingumo, tai kai prispiria reikalas, demokratinės visuomenės sugeba elgtis labai atsakingai. Prieš kurį klaiką buvo tvirtai nustatyta, kad freonas ardo ozono sluoksnį ir gresia didelė katastrofa. Buvo pasirašytas Monrealio protokolas ir problema labai greitai išspręsta. Jei kažko staigaus neįvyksta su šiltnamio dujų mažinimu, tai daugiausia dėl to, kad dar nėra pilno sutarimo, ypač JAV, kad problema tikrai grėsminga. Kai tuo bus įsitikinta, bus ir atitinkami sprendimai. > Mano teiginys yra visai kitas. Jūsų taip įvardijamos "socialinės > garantijos ir teisės" yra elementari teisė VARTOTI. Niekas daugiau ir > niekas mažiau. Vartoti jus supančią aplinką, tiesiogiai, ir be jokios > atsakomybės. Ir visos garantijos ir teisės iš esmės gali būti prilyginamos > tik tokiam nonsensui, kaip "taršos leidimai", kurie reguliuoja kas ir kiek > galės ko suvartoti, priteršti ir pan. Todėl mąstant truputį globaliau, aš > noriu pasakyti, kad taip, kaip šiandien yra suvokiamos socialinės > garantijos ir teisės, tai nėra koks nors atsakingas paskirstymas ribotų > išteklių tarp žmonių grupių, o tai yra trumpalaikė apsinešusių > žmogbeždžionių fiesta. Tai ne sprendimas kažkokių žmogiškų problemų, > kančių ar dar ko, tai geriausiu apėjimas, kaip ramentai. Socialinės garantijos - tai tiesiog tam tikros formos draudimas, beje, pas mus jos ir vadinamos "socialiniu draudimu". Vystantis visuomenei, smarkiai didėja draudimo mastai ir įvairovė. Žmonės linkę apsidrausti - mokėti už kažką daugiau, bet nelikti "ant ledo" atsitikus kokiai nelaimei, netikėtam ar retam įvykiui. Todėl žmonės gali gyventi ir veikti ramiau, drąsiau, susikoncentruoti tiesioginei veiklai. Baimė dažnai kausto veiksmus ir slopina veiklą. Paimkime. pvz., vieną soc. draudimo rūšį - nedarbo draudimą. Nekalbėkime dabar apie jo formą - tai techniniai dalykai - nuo tiesioginių išmokų iš biudžeto iki privačių draudimo kompanijų. O turinys yra toks, kad rinkos ekonomika praktiškai negali gyvuoti be nedarbo. Tegul net ir visi 100 proc. žmonių norės dirbti ir turės reikiamą kvalifikaciją bei kitas savybes. Bet nepaisant to, mažiausiai kokie 2 proc. (esant sveikai ekonomikai) vistiek bus priversti nedirbti. Nesant nedarbo, darbdaviai visiškai negalėtų įtakoti atlyginimų dydžio, dėl to sugriūtų visas kainų mechanizmas - rinkos ekonomikos pagrindas. Nesant laisvos darbo jėgos, verslininkai praktiškai negalėtų kurti naujo verslo ar plėsti esamo. Tarp tų bedarbių gali atsidurti bet kuris, todėl žmonės ir siekia to draudimo. Aišku, sistema turi būti tokia, kad paskatos įsidarbinti išliktų. O tiesioginio ryšio tarp socialinių garantijų ir besaikio vartojimo aš nematau. Namanau, kad žmonės, gaunantys socialines garantijas, vartotų be saiko - jie tiesiog neturi tam pakankamai pinigų. Dėl visokių trašos leidimų ir normų - tai jos daugiau buvo naudojamos komandinėje ekonomikoje. Rinkos ekonomikoje to vis labiau atsisakoma ir naudojamos rinkos priemonės. Su tarša kovojama arba įvedant taršos mokesčius, arba suteikiant taršos kvotas, kuriomis galima prekiauti rinkoje. Šie mechanizmai skatina firmas kuo labiau mažinti taršą, investuoti į taršą mažinančias technologijas. Taršos normų įvedimas tiesiog konservuoja padėtį ir neskatina verslininkų ją mažinti labiau nei reikalauja normos. Tai nagrinėja atskira ekonomikos sritis, nežinau kaip tiksliai lietuviškai, bet angliškai būtų "negative externalities". > Tokias, kokios teikiamos dabar, ir kurios laikomos duotybe ir > reikiamybe - tikrai taip - esu prieš. > Bet ne prieš socialines garantijas, žmogaus teises ir laisves, kaip > kiekvieno žmogaus natūralų būvį simbiozėje su kitais žmonėmis ir jį > supančia aplinka. Mano nuomone, kada iš žmogaus šią teisę perima (o > tiksliau atima) valstybė, jis automatiškai laikomas jos asocialiu ir > nekompetentingu atlikti šias funkcijas savo noru, pasirinkimu. Taip yra > kuriamas dirbtinis konfliktas. Kaip sakiau, aš irgi esu už diskusiją, už kuo efektyvesnes socialinių garantijų formas. Bet reikia suprasti, kad demokratinėje visuomenėje, nepaisant visų niuansų, valstybė - tai patys žmonės. Ir iš esmės jie patys kuria tas socialines garantijas, niekas jiems jų jėga neprimeta. Galbūt, ta dauguma dažnai neteisi. Bet įsitikinus vienos formos neefektyvumu, dažniausiai bandoma kita, ir viskas galiausiai po truputį tobulėja. Aišku, ta kryptimi, kad atitiktų daugumos interesus, o ne kurios grupės. Kadangi dauguma žmonių yra samdomi darbuotojai, natūralu, kad demokratinėse visuomenėse socialinės garanatijos po truputį plečiasi, jei tik leidžia galimybės.. > Duoda. Valstybė. Ar suprantate, kad dabartiniai pinigai NĖRA VERTĖ? Tai > tėra PREKĖ. Ir beje, labai prastos kokybės! Nes vos tik kas - lekia > vyriausybė, blogos naujienos pasauliniuose tinkluose, šiaip koks > perversmas, ar dar kas - ir tos valstybės pinigai pinga, tampa > nepripažinti, grubiai nuvertinami. Jūs turbūt jaunas ir jums diedukai > nepasakojo, kiek kartų su pinigais buvo fokusų per jų amžių. Sakiau > auksinės žuvelės atminties problemą - aktyviai (naudojate savo > apmąstymuose priimti sprendimu) prisimenate kiek laiko atgal? Dieną? > Savaitę? Mėnesį? Pinigai stabilūs tik labai trumpame laikotarpyje. Todėl > aš visiškai suprantu savo vienintelį likusį dieduką, kuris savo juodos > dienos santaupas laiko aukso monetomis, bet sako, kad jo vaikai ir anūkai > yra jo didžiausias auksas. Mano požiūriu tai sveikiausia socialinės > garantijos sistema. > Visa kita, kas išvesta iš pinigų - lygiai taip pat patikima, kaip ir > pinigai, arba n-teriopai (priklausomai kiek kartų "multiplikuota") blogiau > rizikos ir kitais aspektais. > Todėl aš asmeniškai bent jau į pensijinę sistemą žiūriu kaip į visišką > loteriją, kurioje, jei pasiseks, galbūt kas nors ir nubyrės, o jei ne - > teks kapstytis pačiam, tikiuosi padedamam/bent pritariant mane supančių > žmonių grupės. > Jei dėl pinigų ir iš jų kylančių išvestinių priemonių kyla kokių nors > klausimų - pasiimkite JAV dolerio, svarbiausios ir stipriausios pasaulio > valiutos banknotą. Ant jo paieškokite tokių žodžių "legal tender". Tada > paieškokikte jų reikšmės. Tai tie pensijų fondai ir nėra pinigų laikymas banke. Priklauso tik nuo fondų valdytojų išprusimo ir fantazijos, kokiu būdu jie išlaikys ir didins jiems patikėtą turtą. Investuoti galima į firmų akcijas, nekilnojamąjį turtą, tauriuosius metalus, gamtinius išteklius ir t.t. Pinigams laikyti nebūtini jokie fondai - močiutė (tiksliau dar dirbanti moteris) ir pati gali kišti pinigus į matrasą. Investiciniai fondai iš principo negalėtų išlaikyti ir didinti turto, jei užsidirbti galima būtų tik siuvant batus, mūrijant ar dainuojant. Bet tutingiausi žmonės kaip taisyklė savo turtus gausina ne dirbdami fizinį darbą, o manipuliuodami finansais. > Nepainioju. Kuo skiriasi valstybinis SD fondas nuo privataus, bet vis > dar PRIVALOMO? Kad sudaroma iliuzija, kad turi pasirinkimą? Jūs tuo > tikite? C'mon! > O, kas jeigu aš valstybei pasakau - nereikia man jūsų SD, bet aš > priisiimu faktinę prievolę, kad visi pinigai, kurie eina pagal tuos pačius > %, nueis lygiai pagal tokias pačias paskirstis, kaip ir nueina valstybinis > skirstymas? Kad aš sukursiu apie save infrastruktūrą, kuri sugebės mane > išlaikyti, kad mano infrastruktūra padės išlaikyti ir kaimyną gydytoją ir > kad vargetai kepalas duonos bus? Ar sutiktų valstybė, a? ;-) Tai čia jau nebebus draudimas. O kas jei nesukursi? Palikti tave mirti iš bado arba vis tiek tave remti dirbančių ar uždirbusiųjų lėšomis, nors savo lėšomis tu neprisidėjai, viską išnaudojai pats? Galėtų būti didelė draudimo formų įvairovė, bet žmogus neturėtų būti paliekamas be jokio draudimo. Niekada negali žinoti kas gali su tavim atsitikti. Gali staiga prasrasti visą turtą, artimus giminaičius ir liksi "ant ledo". > Dėkoju, kad bent ant laužo pasišildyti nepasiuntėte =) > Pasaulis iš esmės naujų tarpusavio sambūvio ir sambūvio su aplinka > požiūriu nelabai kur juda. Paskutiniai eksperimentai buvo socializmas, > kuris beje, buvo daugiau bolševikinis, o ne koks Marksistinis ir nacių > režimas, kuris išvis konceptualiai nieko naujo nepasiūlė. Visa kita - tik > kosmetiniai pataisymai ir atskirų individų/grupių asmeninės iniciatyvos. > Naujų paradigmų nėra, nekalbant apie jų taikymus. Tai jei naujų paradigmų nėra, tai kuo piktintis? Gyveni sistemoje, kuri yra geriausia kas yra sugalvota, ir džiaugiesi. Vien dėl to, kad žinai, jog gali būti daug blogiau. > Pala pala. Aš jau tik ne misoginistas, kuklasklanininkas ar homofobas > ;-), netgi visiškai priešingai, nes mano požiūriu , pvz.: homoseksualumas > bent kažkiek sprendžia populiacijos neribojamo augimo problemą. Tačiau aš > niekur nesakau, kad reikia kažką prievarta gydyti nuo asocialaus elgesio, > pvz.: to pačio minėto alkoholizmo (kuris nėra vien tik vieno asmens > izoliuotas atvejis, nes dažniausiai nuo to kenčia ir aplinkiniai, manau to > įrodinėt nereikia). > Tiesiog teigiu, kad kai kurios papildomos, išvestinės, piliečio teisės > randasi elgiantis pilietiškai. Prašau nemaišyti PILIETINIŲ ir ŽMOGAUS > teisių. Tai dvi skirtingos kategorijos. Kažkodėl jums turbūt nekyla > klausimų, kodėl tam tikros piliečio teisės įgyjamos nuo tam tikro amžiaus > cenzo, nors yra visa eilė egzempliorių, kurie gausiai nutolsta nuo to > "vidurkio" į abi puses. Tai gal ir čia pasak jūsų, yra kažkokia > diskriminacija/neteisybė/demokratijos diegas? Arba kodėl demokratinės, bet > visi svetimos (ne federacinės) valstybės pilietis, net ir ilgai gyvendamas > ir dirbdamas, mokėdamas mokesčius, neturi pas mus balsavimo teisės, nors > teisinės ir vertybių sistemos, rodosi kaip ir suderinamos? Na tai gerai, kad pripažįsti pagrindines žmogaus teises. Dėl piliečio teisių - tai čia techniniai dalykai, bet jos juda ta linkme, kad apima vis platesnį žmogaus teisių spektrą. > Gal galima argumentų, kodėl? Laipsnio biologijoje nesiekiau (nors > apdovanojimus ir balus turėjau), nes mane traukia sistemos. Tačiau > ekosistemos - vienos iš idomiausių. PVZ.: savo gyvenamojoje aplinkoje > turiu net tris, kurios išsilaiko bemaž savaime. Na gerai, daugiau taip nemanau, vadinasi esi kažkiek kolega... > ""Laisva" rinka" - žmogaus proto konstruktas. Jos egzistavimas ir > savireguliavimas yra veiksmingas yra lygiai tiek, kiek tobuliausi > dabartiniai robotai, kuriems pasiekimas yra laiptais užlipti nenusivertus. > Ar žinote, kad mūsų ""laisvas" mąstymas", biologiškai vadinamas > antrine, "nepriklausoma" signaline sistema, yra kol kas šalutinis > evoliucijos produktas, atsiradęs paskutinėse keletoje/keliolikoje > tūksančių "iteracijų". Ir jis dar gyvybės dėsnių nebuvo įvertintas > prideramai. Neišlaikė savo egzamino, kaip jį išlaikė pelės, žuvys, > tarakonai, paukščiai, egizistuojantys jau ištisus eonus. Pamąstymui - 98% > visų žemės paviršiumi kada nors plaukusių, šliaužiojusių, vaikščiojusių ar > sraidžiusių rūšių šiai dienai yra išnykę (kai kurios - ir ne be mūsų > pagalbos). Ir kai kurios buvo prisitaikę gerokai geriau, nei esame mes. > Man užtenka prisiminti šitą faktą, kad arogancijos ir perdėto pasitikėjimo > sumažėtų bent perpus. Labai gali būti, kad neužilgo mes krimsimės prie > savo suskilusios geldos. Gerai, čia atskira tema. Dabartinėms sąlygomis žmogus, atrodo, gerai prisitaikęs. Bet sutinku, kad. pvz. staigiai padidėjus radiacijos lygiui žmonės tikriausiai išnyktų, o išliktų tik tai dozei atsparūs organizmai, staigiai išnykus deguoniui - išliktų tik anaerobinės bakterijos. Mano nuomone, evoliucijoje, kaip ir aplamai gamtoje jokio tikslingumo nėra. Mano jau seniai suformuluotas evoliucijos apibrėžimas lanbi trumpas -"išlieka tai, kas išlieka". > Kas yra žiauru? Žiaurumas - žmogaus sąmonės konstruktas, jo nukrypusio > elgesio išdava. Pardon, bet vieno padaro kito padaro valgymas nėra > žiaurumas. Tai tik maitinimasis. Jei nenori, kad vilkas ar meška tave > valgytų, tai neik į mišką. Tai to socialinio draudimo ir nekuria kažkokios neaiškios jėgos - jį kuria žmogus. Ir jis vadovaujasi savo sąvokomis ir jausmais. > Dar viena iliuzija. Kada žmogui reikėjo su kažkuo "kovoti"? Žmogus kovoja > nebent su savo vidiniais demonais. Kardadantis tigras ateina ir nusineša 1 > žmogbendžionę, tiek kiek jam reikia pietums, po kurių jis kelias dienas > drybso ir nieko neveikia. Kitą kartą jam gal neteks nieko, arba teks > zebras, gal kiškis, o gal ir atlikusi šviežia maita. Čia žmogus kovoja > pirma su vilkais, grizliais, po to jau reikia kovoti ir su kiškiais, tada > su kolorado vabalais ir t.t.. Kad tik daugiau išpausti iš hektaro ir > atidėti iliuzijos galą ;-) Vianas dalykas kai su kita rūšimi kovoji dėl to pačio kąsnio, visai kitas lygis, kai tas rūšis pajungi savo reikmėms. O iliuzijomis galima daug ką vadinti - pastoviai šilto būsto buvimą, užmirštą bado jausmą, pagaliau net vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimą nuo 20-ies iki 80-ies metų. > Tikrai? Tikrai tikrai? Ar gal jos tiesiog savo ankstesnę problemą nustūmė > į valstybes-vaikų darželius/fabrikus? Nes taip lengviau, nei patiems > daugintis ir prisiimti to dauginimosi pasėkmes. O kas po to darosi, kai ta > "eksportuota" daugimosi lavina pareina? Arba pasiruošusi bemaž jau > supirkti tas "demokratijas" už jų pačių fikcinius pinigus? ;-) Nesuprantu apie kokius fabrikus čia šneki. Žmonės ir toliau, bent kol kas, dauginasi daugiau- mažiau tradiciniu būdu. O kad išmoko kontroliuoti gimstamumą - nepaneigiamas faktas. Jei domiesi evoliucijos problemomis, tai gal skaitei vieno žymiausių mūsų laikų teoretiko Ričardo Dawkinso knygų ar interviu? Jis vienu ddižiausiu žmonijos išradimu laiko prezervatyvą - taip ji "apgauna" gamtą ir dauginimosi instiktas nesąlygoja besaikio dauginimosi. > Nieko aš nedejavau. Aš tik keliuose savo pasisakymuose nurodžiau, kad > gyvenant šitos dirbtinės ir betikslės nesveikos konkurencijos sąlygomis, > mūsų, kaip tautos dauginimasis yra per lėtas, kad atsverti kitų tautų genų > spaudimą. Apie mūsų tautos kultūrinių genų - memių (skamba prastai ir > neįdomiai ;-) išlikimą aš išvis patyliu. Tą galima pamatyti, atsivertus > o.humour.binaries, kiek juokelių yra LT, kiek EN ir kiek kitų tautų. Na, dėl tų tautų - jos kažkada atsirado, kažkada ir vėl išnyks - menka čia bėda. >> vietos po saule kol kas užtenka visiems. > > Tikrai? Paklausk šitos nuomonės pas: snieginius leopardus, belugas, visas > mažąsias kultūras: papuasus, indėnus, maorius ir pan. Kadangi šnekėjome apie socialinį draudimą, tai turėjau omeny žmones. O dėl tų kultūrų - taip, deja, visi žmonės daugiau-mažiau turi taikytis prie daugumos priimto gyvenimo būdo. Kol yra skirtingos civilizacijos, tol yra jų konkurencija ir atranka. > "Valdžia" jums susuko galvą. Jūs manote, kad jūs kažkam turite teisę, arba > gal netgi prigimtinę prerogatyvą, taikyti "dėsnius". Terminas "dėsnis" > egzistuoja nepriklausomai nuo to, ką jūs apie jį manot, taikot ar ne. > Todėl jis ir dėsnis. Dėl pačio dėsnio esmės dabar nesivelsiu į diskusija, tik pasakysiu, kad dėsnius iš esmės sukuria žmonės ir jir nėra nekintami, priklauso nuo žmonių žinių lygio. Dėl taikymo, tai galima jais pasinaudoti, galima ne, galima netgi bandyti veikti prieš gamtos dėsnius. Kalbant tavo terminologija - visą laiką egzistavo mechanikos, elektros, paveldimumo dėsniai (aš tai vadinčiau reiškiniais), bet žmogus nesugebėjo jais pasinaudoti. Kai tik pradėjo jais naudotis, įgijo didelį pranašumą prieš kitas rūšis ir pagerino savo gerbuvį. > Mano požiūriu gerbūvis - tai ne siektinas tikslas, o žmogaus sveikos, > laisvos ir iš vidaus kylančios savirealizacijos su jį supančios aplinkos > simbioze, [pašalinis/atsitiktinis] teigiamas rezultatas. Deja, daugelis žmonių nemąsto panašiomis sąvokomis (kaikurie jų ne visas ir supranta), todėl jiems gerbūvis - dažniausiai siektinas tikslas. > Jums leidus perfrazuosiu kitaip - mes neturime sau leisti prabangos > gimdyti, laikyti ir skatinti būsimus kankinius, skurdžius ir nelaimėlius. Auginu du vaikus ir nemanau kad jie bus kankiniai, skurdžiai ar nelaimėliai. Bet jei tokiais taps, stengsiuosi padėti kiek išmanydamas.