> Biurokratu kiekio poreikis (realus, ne ispustas dirbtinis) turetu > priklausyti procentaliai nuo veikiancio verslo. Jei verslas stoja, > akivaizdu, kad biurokratai irgi turi stoti (prareteti). Dabar gi, jie > islaikomi prisidengiant pigiais sukiais, kad juos atleidus tik dar > padides bedarbiu. Tokie lozungai - klaidinantys, nes tik tada (juos > pramecius) jie (exbiurokratai) prades galvoti, kaip cia isgyvenus, ir > prisijungs prie likusio verslo pastangu prikelti ekonomika (eis dirbti > ekonomiskai naudingus darbus). Pasikeis santykis tarp save islaikanciu > ir islaikomu zmoniu skaiciaus, kas, atitinkamai, leis mazinti mokescius > ir t.t. ir begalo be krasto. > Biurokratai visu pirma STABDO versla. Auris, 2009 04 15 13:25 Taip, Lietuva prarado labai daug galimybiu prisivilioti labai stambiu korporaciju, kurios realiai ir intensyviai domejosi investuoti butent Lietuvoje, statydami gamyklas ir plesdami pramone. Taciau del nelabai aiskiu kai kada priezasciu investuotojai tiesiog isgenami is Lietuvos. Susidaro jausmas, kad investuotojai visiskai nereikalingi Lietuvai. Ilgai ieskojau atsakymo i si atsakyma. Ir neseniai gavau atsakyma is vieno gana auksto valdininko. Pasak jo, valdzia atstumia stambius investuotojus, nes bijoma, kad milziniskas investiciju srautas gali paveikti ekonomika, itin soktelti specialistu atlyginimai, dideti infliacija. Be to salies specialistu gali ir neuztekti, tektu tvarkyti ir prastinti darbo imigrantu dokumentu forminimo salygas. Tai yra valdziai tokio investuotojo atejimas reiskia daug darbo, kruvos nauju sprendimu ir t.t. ir t.t. O biudzetas paprastai is karto nepajunta tokiu investiciju naudos. Nes nori nenori, pradzioje reiktu tokiam investuotojui pasiulyti tam tikras nuolaidas, panaikinti dauguma biurokratiniu suvarzymu. Beje, cia as kalbejau apie automobiliu gamintoju korporacijas. Apie kitu korporaciju atejima esu tik girdejes, bet nezinau del ko jos pakeite savo sprendimus ir investavo kitose valstybese. rolandas, 2009 02 18 13:45 Del Lietuvos ekonomikos vystymo tai turiu toki realupavyzdi su mokslininkais VU chemijos fakulteto sukureme projektai kaip isvystiti nano technologijas lietuvoje. Projektas labai konkretus komercializuoti angliniu nano vamzdeliu gamyba ir pastatyti gamykla lietuvoje produktas visiskai aukstuju technologiju ir kaina nuo 2 iki 300 euru uz grama. rinka siam produktui auga po 30 000 kartu per metus ir mes lietuvoje turime mokslininkus kurie sias technologijas jau komercializavo uzsienije. Radom uzsienio banka kuris ivertino projekta ir sutinka finansuoti puse vertes tai parasem euro projekta ir pateikem ukio ministerijei tai kaip manot koks rezultatas. Ogi kaip visada susedo penki klerkai kurie kaimo turizmo projektus vertina ar statyti pirti ir kiek ji pakels lietuvos ekonomika ir nutare nefinansuoti. Tai pakalbejom su amerikonais projekta paskaite sako kada norit atvaziuoti dirbti tai dabar ir tikim kad is ten Goodlis verziasi i lietuva nors ten elektra 20 lietuvisku centu uz kilovatvalande o kiek zinau serverynui reikia elektros o ne momenklaturininku ir paezeres pirciu. "Bankrutuoja dar viena daugiabucius staciusi bendrove" delfi.lt/news/economy/realestate/article.php?id=20622778 "Nulėmė tai, kas nulėmė visiems statybininkams, kurie dirbo gyvenamojoje statyboje – pirmiausiai, nupirkome žemės sklypus, padarėme projektus, projektų ilgai negalėjome padaryti todėl, kad biurokratinis aparatas labai stipriai veikia, jeigu anksčiau projektą padarydavome per metus nuo žemės nupirkimo ir pradėdavome statyti, tai dabar reikia trejų ketverių metų. O palūkanos caksi, gerai, kai bankai anksčiau duodavo pinigus žmonėms, kurie galėdavo nupirkti, o dabar užsuko kranelį gyventojams visiškai, sukurto produkto nebeperka, o tam, ką mes nupirkome, palūkanos auga – nuo 4 proc. užaugo iki 10 proc. Daiktas, kuris turėjo pavirsti pinigais stovi ir tapo nelikvidus " – apie situaciją kalbėjo "Vigystos" vadovas. MO, 2009 02 24 22:09 Dabar tvarkausi dokumentus namo statybai. Negalvojau, kad taip yra. Kas bandė, tas žino. Reikia atskirti žemės sklypą nuo turimos žemės (nuosavos, namų valdos). Trunka jau 2,5 metų. darausi legaliai. Reikia pereiti tiek stadijų, kurios yra vienodos ir reiškia tą patį - komisija, kuri sako, kad galima. Pradžioje reikia gauti "administratoriaus teises" - trunka apie 3 mėnesius Vilniuje. Visiems ant tavo terminų dzin. Po to sąlygų sąvadas - vėl 3 mėn. Po to ilgiausia dalis - derinimas su RST, higiena ir T.t. Gali išsityčioti kaip nori. Pvz. pas Tave sklype elektros stulpas, kuris kažko neleidžia. Po to dar keli etapai, kol galų gale nuolatinė komisija. Joje pritaria detaliajam planui (nors piliečio vargai galėtų pasibaigti ties projektavimo sąlygų gavimu, o visa kita būtų atliekama automatiškai). jei patvirtina, visai nereiškia, kad greit gausi statybų leidimą. Popieriai visiškai neaišku kam važiuoja į apskritį, kur guli neribotą laiko vienetų kiekį. Po to popieriai (jei viskas gerai - t.y. visi reikiami klerkai sudėjo parašus) vėl grįžta į savivaldybę, kur kažkelintą kartą tikrina, ar viskas gerai. Tai vadinasi - kolegijos taryba, kuri rekomenduoja "pritarti" planui. Tada meras pars įsakymu rekomenduoja pasirašyti įsakymą administracijos vadovui, kuris, jei jau rekomendavo, galų gale pasirašo įsakymą. Jei, kas mano, kad viskas gerai, apsirinka, dar mėnesi dokumentai guli savivaldybėje, registruojasi (tik neaišku kam reikia dar gaišti mėnesi. Aiškina, kad reikia vizų ir dar vieno įsakymo). Po to jau gauni dokumentus. Bet juos dar kartą tenka tempti į apskritį mėnesiui. Kam? Nežinau. Bet to esmė ne ar tikrai viskas gerai, nes dėl to jau buvo, o - ar tikrai-tikrai viskas gerai. Po to galima registruoti kadastre ir jau eiti vėl į savivaldybę statybos leidimo. Visa tai ne jumoras. Taip rimtai vyksta. Visiems dzin ant tavo terminų. Dar , šiaip įdomu, kokį vaidmenį čia atlieka apskritis ir kam ji reikalinga. Jos net struktūriniai padaliniai panašiai vadinasi kaip ir savivaldybėje. Tačiau apskrities buvimas popierių buvime nuryja apie pusę metų laiko. O kaip sekasi tiems, kuriems dar reikia žemės paskirtį keisti? Siaip, 2009 07 12 12:37 turiu 1 ha zemes, mano seima neturi kur gyventi, bet statyti zemeje be 1000 leidimu, kurie kainuoja tukstancius negalima, ar ne durniu laivas? Teko isvaziuoti i Vokietija, dabar ten statome namuka, viskas labai paprastai, medziagos pigiau nei durniu kraste, jokiu debiliavotu inspektoriu, va taip. Lietuvoje tukstanciai jaunu seimu, su vaikais be nuosavu butu, pagalbos nuo valstybes nulis, socialinio busto nulis, eiles tukstantines, bet nei dirbti nei statytis neleidzia. ??????? *, 2009 02 24 21:04 stebiuosi vis delto lietuvos valdininkija - sunauja...svedijoj visai jokiu projektu nereikia nedideliems gyv.namams ,ant popieriuko sukeverzojai ir nunesiai i komuna(savivaldybe),komunaras apeina kaimynus ir apklausia ,ar niekas nepriestarauja ,kas bus ten ir ten namukas statomas ir viskas,tik laikytis stat .normatyvu reikia,priesgaisrines ir kita.