Tema: Re: uždrauskim milijonierius
Autorius: RaR
Data: 2010-09-13 21:33:29

"Bronco" <TRINTI_bronco.mail@gmail.com> wrote in message 
news:i6lja6$urs$1@trimpas.omnitel.net...
> On 2010-09-12 12:16, RaR wrote:
>> Bet turto mokesčiai, ypač žemės, net ir progresyviniai - gana logiški ir
>> yra daugelyje išsivysčiusių šalių.
>
>
> Logika tame yra, bet dažnai tų mokesčių realizavimas būna nelogiškas. Juk 
> mokesčių mokėjimui labai svarbus yra psichologinis momentas - tik 
> truputėlį mokestį padidina ir jau vietoj to, jog jaustumeis dalyvaujantis 
> socialinės gerovės projekte, pasijunti paprasčiausiai apiplėšiamas. 
> Praktiškai, tai naujo drakono paleidimas iš butelio, su kurio siūlomais 
> privalumais politikai dažnai nesusitvarko. Bent jau Lietuvoje, manau, 
> pirmai progai pasitaikius tie mokesčiai būtų didinami iki nerealaus 
> dydžio.


Nematau čia jokio drakono paleidimo. Normali mokesčių sistema, sėkmingai 
taikoma daugelyje išsivysčiusių šalių. Dėl konkrečių skaičių ir jų 
progresyvumo - tai techniniai klausimai. Be abejo, visada turėtų būti 
suinteresuotumas daugiau uždirbti. Šiuo atveju siūlymas iki tam tikro dydžio 
taikyti vieną tarifą, tam, ką uždirbi virš to - didesnį tarifą ir t.t. man 
atrodo gana protingas ir neatimantis motyvacijos daugiau dirbti. Tiesiog 
reikia viską protingai paskaičiuoti ir įvertinti, kad nepridaryti liapsusų.

O šiaip jau kalba čia prasidėjo ir aš į diskusiją įsiterpiau ne dėl pajamų 
mokesčių, o dėl turto mokesčių (vienu protingiausių iš jų laikau žemės 
mokestį).  Tai priverčia žmones suktis, kadangi negali kartų kartos gyventi 
iš kažkokio gerai prasisukusio prosenelio turtų. Jei palikuonys reikiamai 
nesisuka, jų turtas dėl mokesčių gana greitai susitraukia iki vidutinių 
piliečių turimo. Ir tokią sistemą laikau visiškai teisinga ir moralia. Kaip 
sakoma, "iš kiekvieno pagal sugebėjimus - kiekvienam pagal nuopelnus" (o ne 
pagal tėvų ar prosenelių nuopelnus).



> Prancūzijoje maždaug taip ir atsitiko, nes progresyviniai mokesčiai taip 
> sutvarkyti, jog pasiekus tam tikrą algos dydį (maždaug kaip geresnėse 
> valstybės tarnybos pareigybėse), mokesčiai užkyla tiek, jog atmuša bet 
> kokį norą stimuliuoti verslą ir siekti didesnio uždarbio, nes vistiek 
> aukščiau bambos neiššoksi. Bet jiems yra kur trauktis, turto prikaupė per 
> daug amžių, Lietuva tokios prabangos neturi. O kokios viso to pasekmės po 
> kelių dešimčių tokios mokesčių sistemos metų, mes galime matyti per 
> televizorių - pastovios demonstracijos siekiant vis mažiau laiko dirbti, 
> vis jaunesniems išeiti į pensiją, pastoviai didėjančių algų ir t.t. ir 
> pan.. O ne duok die net per pasaulinę krizę kokis politikas prašneks apie 
> didėsiantį pensijinį amžių ar NEDIDĖSIANČIAS algas, tai šalis gali 
> paskęsti socialinių neramumų liūne.  Trumpiau tariant, "Duonos ir žaidimų" 
> tautą sukūrė tokie "socialinį teisingumą" garantuojantys mokesčiai.


Tikrai nemanau, kad prancūzų demonstracijos ir t.t. - progresyvinių mokesčių 
pasekmė. Tai progresyviniai mokesčiai yra visokių demonstracijų ir 
revoliucijų pasekmė. Tiesą sakant, visokius žemės sklypus iš įvairių hercogų 
ir grafų, balsavimo teises, socialines garantijas, o vėliau ir visokius 
turto bei progresinius mokesčius išsikovojo žmonės per visokias 
revoliucijas, streikus ir demonstracijas, vėliau per balsavimus, niekas 
jiems viso to nedavė. Pažvelgus į tos pačios Prancūzijos istoriją, įvairias 
revoliucijas sunku ir suskaičiuoti. Ir nemanau, kad normuota darbo savaitė, 
tam tikras atostogų ilgis, socialinės garantijos ir t.t. tiems žmonėms yra 
blogiau nei buvęs lažas dvarininko žemėje. O esant visuotinei balsavimo 
teisei valstybė negali nebūti daugiau ar mažiau socialdemokratiška. Kitas 
dalykas, kad viskas turi savo ribas, bet gyvenimas viską ir sustatys į savo 
vietas. Yra ir tarptautinė konkurencija, niekas iš dangaus nebyra, ir 
visumoje gyventojai negali reikalauti iš valstybės daugiau nei jai pajėgia 
duoti.



> IMHO, bet progresyviniai mokesčiai yra labai subtili priemonė ir prieš ją 
> panaudojant tiesiogiai, reiktų labai gerai pamąstyt, ar tikrai mes esame 
> TA valstybė, kuri jau gali leisti su jais eksperimentuoti.


Nežinau, reikia tų progresinių ar ne, bet nematau juose jokios tragedijos. 
Ir čia nėra joks eksperimentas, daug kur tai jau seniai veikia, nematau kuo 
mes jau tokie išskirtiniai. O šiaip mes eksperimentuojame  tikrai daug ir 
įvairiose srityse, dažniausiai ten, kur jau yra seniai surasti ir patikrinti 
sprendimai.