Na, tai galima truputį pratęsti. Šiaip pagalvojau, kad mokesčiai pagrinde atlieka dvi funkcijas: (1) susimokėti už valstybės teikiamas paslaugas ir (2) riboti kažkokių išteklių vartojimą ar trukdymą jais naudotis kitems. Pirmas tipas - mokestis už valstybės teikiamas paslaugas. Tokie mokesčiai tuo didesni, kuo daugiau valstybė teigia paslaugų. Valstybėje, kurioje dauguma paslaugų (kad ir sveikatos apsauga, švietimas, keliai ir t.t.) teikia privačios įmonės (arba ir valstybinės įmonės, bet už jų teikiamas paslaugas reikia susimokėti tiesiogiai), tokių mokesčių nėra daug, nebent gali būti valstybės vertimas aplamai pirkti tokias paslaugas (kaip, pvz., pas mus yra su privalomuoju auto civilinės atsakomybės draudimu). Tai vat pajamų mokestis pagrinde ir skirtas tų paslaugų apmokėjimui. Ir šiuo atveju tokio mokesčio progresyvumui logikos ir teisingumo nelabai rasi. Juk visi turi maždaug vienodas teises, todėl ir gauna maždaug vienodai teisėtvarkos, gynybos, infrastruktūros ir kitų paslaugų, už kurias nesusimoka tiesiogiai. Čia netgi vienodo procento mokestis iš principo nėra teisingas daugiau uždirbantiems, nes jie už tas pačias paslaugas susimoka daugiau. Bet, aišku, yra neturinčių pajamų, nepakankamai uždirbančių ir t.t., todėl daugiau uždirbantys dėl vienodų pajamų procentų nepurkštauja. Progresiniai pajamų mokesčiai - tai daugumoje mažiau uždirbančių sluoksnių pasiekimas, siekiamybė mažinti turtinę nelygybę. Jie daugumai daugiau uždirbančių nepatinka, bet protingesni iš jų žino, kad su tuo reikia susitaikyti. Įtampa visuomenėje ir kylantis nestabilumas daugiausiai gręsia būtent tutingųjų gerovei, nes nenorėdami išsiskirti su dalimi savo pajamų, jie gali netekti viso turto ar netgi galvos. Istorija tą ne kartą parodė, o protingi mokosi iš svetimų klaidų. Jei veikia demokratija, viskas sureguliuojama per rinkimus ir to išvengiama. Ir aplamai mokesčių sistemoje tas teisingumas (užsimoki už tai, ką gauni) nevaidina didelio vaidmens - svarbiausia, kad kuo paprasčiau ir efektyviau būtų užtikrintas valstybės funkcionavimas ir stabilumas. Juk kai kur, tame tarpe ir ES, gyventojai didesne dalimi už paslaugas susimoka per visokius apyvartos mokesčius, o juos sunku koreliuoti su gaunamų iš valstybės paslaugų kaina. Antras tipas - mokesčiai siekiant riboti išteklių vartojimą ar trukdymą juos vartoti kitiems - turi visai kitą tikslą nei mokestis už teikiamas paslaugas. Papildomos biudžeto įplaukos - tai tik šalutinė tokių mokesčių pasekmė. Tokio tipo mokesčiai - tai pagrinde visokie ekologiniai mokesčiai. Žemės (čia yra niuansų su ŽŪ paskirties žeme) ir tam tikrus turto mokesčius aš irgi priskirčiau tokio tipo mokesčiams - tai iš esmės mokesčiai, nukreipti prieš trukdymą kitiems naudotis ištekliais. Tokių mokesčių progresyvumas visiškai logiškas - žmogus neišvengiamai naudoja kažkiek išteklių savo reikmėms, bet jei jis be saiko pradeda gadinti orą, vandenį, kirsti mišką ar nuo kitų atitveria didelius žemės ar vandens plotus, netgi kaupia brangiuosius metalus ar, galbūt, tiesiog pinigus - visiškai logiška tokius veiksmus riboti progresiniais mokesčiais, nepaisant to, kad visą tą gėrį žmogus nusiperka. Todėl man atrodo gana kvaila, kai turto ar panašaus mokesčio dydį, neapmokestinamą dydį ir progresyvumą mūsų vyriausybė planuoja atsižvelgdama vien į tai, kiek jis papildys biudžetą. Man atrodo visai logiška, kad iki kažkiek arų sklypai visai nebūtų apmokestinami ar tas mokestis būtų simboliškas, o tam plotui didėjant mokesčiai didėtų.Nematau didelės prasmės ir progesyviai apmokestinti gyvenamąjį plotą ar NT rinkos kainą - juk jie iš esmės neatspinti didesnio išteklių vartojimo ar trukdymo juos vartoti kitiems. Netgi atvirkščiai, keliaaukščiame ar didesnę sklypo dalį užimančiame name tikriausiai gyvens daugiau žmonių, tad vienas naudosis mažesniu žemės plotu. O žmogus, investavęs į atsinaujinančius energijos šaltinius ir apšiltinimo technologijas ir taip pabranginęs savo turtą, greičiausiai naudos net mažiau išteklių nei pigesnio namo savininkas. Čia tokie bendri pasamprotavimai, ir kiekvieną mokestį reikia analizuoti atskirai, bet turint aiškias pagrindines nuostatas, visą sistemą galima būtų kurti solidžiau ir logiškiau. "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:i76t2n$5jk$1@trimpas.omnitel.net... > Tiesą sakant, parašius norėjosi dar pasamprotauti apie mokesčių sistemą iš principo. Šiaip tai nemanau, kad mūsų pozicijos labai smarkiai skiriasi. Jei tavo pozicija būtų kairesnė, galbut, laikyčiausi dešinesnės pozicijos. > > > > "Bronco" <TRINTI_bronco.mail@gmail.com> wrote in message news:i7647a$n6t$1@trimpas.omnitel.net... > On 2010-09-14 10:23, RaR wrote: >>>> >> >> >> Na, iki kapitalizmo buvo taip - grafai, bajorai ir kiti žemvaldžiai iš >> kartos į kartą buvo turtingi be jokių didelių pastangų > > Paskaičiau ką parašei, tikrai didelė apimtis, bet bijau, jog mano > atsakymui reiktų dar daugiau vietos, todėl taptume šiame treade įdomūs > tik vienas kitam :) Nes jau ir dabar niekas neprisijungia prie > diskusijos :) Tai siūlau šiame taške ir sustot ;) >