Na, taip, valstybės mastu šitai daug sunkiau padaryti, todėl galbūt ir reikalingi kažkokie įstatymai. Juk nei premjerui nei seimūnams tų pinigų nereikės uždirbti, jiems svarbiau yra politinė karjera. Kita vertus iki šios gilios ir staigios krizės mūsų valstybė nebuvo prasiskolinusi. O kai staigiai krito pajamos, natūralu, kad visko staiga negali sumažinti dvigubai-trigubai - ekonomika visai pakriktų, kai kas gal pradėtų badauti, iškiltų net problemų valstybės stabilumui. Todėl pasiskolinama ir po truputį veržiamasi tuos diržus. Galima daryti įvairių korekcijų, gal kai ko daroma per mažai, kai kas perlenkiama, kai ko nenukerpama, kažkas per daug kerpama, bet iš principo šiai strategijai alternatyvos kaip ir nėra. Šiaip jau mūsų vyriausybių biudžeto drausmės požiūriu nė iš tolo negalima lyginti pvz. su Graikijos, kurie būdami eurozonoje falsifikavo duomenis ir slapta skolinosi, sudarydami konfidencialius sandorius su bankais. "BigM" <mindaugask_NOSPAM@centras.lt> wrote in message news:hova4t$d03$1@trimpas.omnitel.net... > Man paprasčiau suvokti tuos dalykus žiūrint į valstybę iš šeimos prizmės, > t.y. valstybė - viena didelė šeima. > > O šeimoje biudžetas irgi tvarkomas, planuojamos išlaidos, pajamos, santaupos > ir pan. Kai prasiskolinęs bankams buvau, tai makaronus, bulves valgiau, kad > tik greičiau paskolas išsimokėčiau ir neturėčiau padidintos finansinės > rizikos - t.y. jei kas nutiks, kad bent jau šeima nebūtų duobėje. Per krizę > jau buvau pliuse (o ne pasirašęs kokių lizingo sutarčių ir pan.) ir net ir > netekus darbo pagal esamą situaciją šeima metus laiko be jokių pašalinių > blogų požymių išgyventų... > > O va valstybės mastu tai kažkaip nepavyksta - nu prisiskolina einamoji > valdžia, kita ateina, skolinasi motyvuodama, kad to reikia, nes kiti > prasiskolino ir nori gyventi vis viena "šykarnai" - naujos mašinos, nauji > pastatai ir t.t. Vat ir gaunasi xujne. > > Net nereikia žiūrėti valstybės lygiu, užtenka pažiūrėti į daugiabutį namą, > kad ir kokių 18 butų. Jau ten gyventojai nemoka draugiškai ir ūkiškai gyvent > (kalbu iš savo patirties, kai reikėjo keletą bendrų dalykų organizuoti). Tad > iš esmės reikėtų keistis žmonėms iš vidaus, kur gali patys realiai kažką > pakeisti, t.y. šeimoje, toliau sektų bendruomenėje, seniūnijoje, o > galiausiai jau iš inercijos susitvarkytų reikalai savivaldoje, valstybėje. > Kol mažiausios grandys nemokės ūkiškai gyvent, tai valstybės valdymą vartyk > kaip nori, nieko gero negausi. > > "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:houvmk$so5$1@trimpas.omnitel.net... >> Tavo mąstymas čia bene artimiausias manajam. Aš irgi manau kad nėra čia ko >> save per daug kaltinti dėl tos krizės. Dauguma žmonių elgėsi adekvačiai >> pagal situaciją. Galbūt galėjome sukaupti atsargų, bet aplink tik vieni >> estai tai padarė. Kiti krizės metu išlaidas didino pagrinde dėl laisvos >> monetarinės politikos. O nedidinti išlaidų pakilimo laikotarpiu buvo labai >> sunku, nes esame vieni skurdžiausių ES, ir dauguma tikėjosi kad viskas ir >> toliau kils be tokių didelių nuosmukių. Dabar reikia tik mąstyti ką daryti >> toliau. >> >> O iš šios krizės galima pasimokyti. Valstybės biudžetas iki krizės nebuvo >> labai deficitinis ir neturėjome sukaupę didelių skolų. Bet kaip parodė ši >> krizė vien to neužtenka - praverstų turėti ir atsargų. Gal įstatymu tai >> reikėtų įteisinti? Kai ši vyriausybė perėmė valdžią apie tai šnekėjo, >> dabar kažkaip aptilo. Manau kad būsimos vyriausybės stengsis atitikti >> eurozonos kriterijus, neleidžiančius nepagrįstai išlaidauti. Jei to >> neužtenka, galima prisimti kokį įstatymą dėl biudžeto deficito ir užsienio >> skolos. Su savivaldybėmis kiek didesnė problema. Kai kurios iš jų į >> dideles skolas įklimpo dar pakilimo metu. Gal reikėtų įstatymu uždrausti >> savivaldybėms turėti deficitinį biudžetą, kaip tai yra kai kuriose >> valstybėse? >